Sveiki visi, beskaitydamas forumus pamaciau, kad ishtikruju pas jus visus besidomincius apie automobilius, programuojamus kompus bei chipus yra mazai info, todel parasiau tai kas manau bus jums kazkiek vertinga kai kuriem pasirodys tai labai sudetinga, nu bet tada jau niekuom negaliu padeti Smile, sorry uz galbut neishbaigtas mintis kartais ar sakinius besitesiancius po puslapy..Smile nes tikrai neturiu dar laiko, kad skaityti antra karta ir taisyti leksikona Smile, beto po darbo dienos tai nera jegu Laughing , taigi gero pasiskaitymo, o jo bus nemazai..... Wink
Standartiniame kompiuteryje yra mikroshema kurioje .bin formatu buna irasyta variklio valdymo programa ta mikroshema ir yra chipas... programos keitimas - chip tiuningu.
Taigi, standartiniame kompiuteryje yra programos forma kuri turi nuo 8-16-32 akseleratoriaus padeciu, juk visi zinote kad visi varikliai turi gazo padeties daviklius... ta pati turi ir programuojamas kompiuteris( toliau PK). Toliau, kaip ir PK turi nuo 12-24-42 padalas kurios yra padalintos per visa sukiu diapazona , todel standartiniame kompiuteryje yra programa kuri turi nuo 96-384-.... ir netgi daugiau zemelapyje esanciu tasku kurie susikerta apsuku ir gazo padeties buvimu pagal situacija. Toliau, visi varikliai turi alkuninio padeties daviklius kaip ir PK. 95% PK turi alkuninio padeties bei pirmo cilindro padeties davikli, tas pats yra ir standartiniam kompiuteryje, taip yra pas Nissana, pas Honda ir pas kitus protingesnius kompiuterius todel kai yra tie patys dalykai jie funkcija gali atlikti ta pacia kaip ir PK.. Toliau, kaip ir PK taip ir l.didele dalis ipurskimo sistemu turi variklio temperaturinius bei isiurbiamo oro temperaturinius daviklius kurie standartiniame kopiuteryje yra tam kad atliktu kuro kompensavima pagal temperaturas tai yra lygiai tas pats kas ir pas PK, todel funkcija atliekam taip pat..., Toliau, l.dedele dalis standartiniu ipurskimo sistemu kaip ir PK turi MAP'us (oro isretejimo daviklis ) bei oro srauto daviklius - MAF, todel pagal tuos daviklius kompiuterio programa gauna informacija koks yra turbinos slegis, koks oro srautas ir pan, viskas tas patys yra ir pas PK... Toliau, juk visi zinot kad visi naujesni ipurskimai turi liambda zondus kuris yra reikalingas kad butu koreguojamas kuro kiekis pagal liambda zondo parodymus, tas pats yra ir pas PK kaip “auto tune” operacija ar panasios kitos tik kitokios formos, bet principas tas pats - koreguoti kuro kieky.
Dauguma standartiniu ipurskimu turi detonacinius daviklius tam, kad variklyje vykstanti detonacija butu uzfiksuoja (detonacija turi savo virpesius kurie yra uzfiksuojami kaip daznis ) ir pagal jos intensyvuma butu velinamas degimas taip kad butu apsaugomas variklis to nera pas 95% PK, nes to ir nereikia, nes kai buna naudojamas PK ir padaroma programa tai visiems buna aisku kad viskas buna daroma tam kad detonacijos nebutu, nes jeigu variklyje jau yra detonacija tai kai is litro spaudziama 150-350ag tai ji ten padaro dau daugiau bedos negu ant stock galingumo tai po geros detonacijos grubiai galima jau ardyti varikly . . . Laughing
Dauguma varikliu su turbina ir naujesniu ipurskimo sistemu turi voztuvus kurie valdo turbinos slegi tas slegis sekamas MAP pagalba ir tas slegis buna uzprogramuotas is programos, netgi buna uzprogramuoti toki dalykai kaip overboostas, visa tai yra ir pas PK todel funkcija ta pati.
Be viso sito ka paminejau yra dar tikrai daug visokiu funkciju kuriu tik prisigalvoja visoki gamintojai kuriu cia neminesiu del laiko stokos. . .
Todel sudejus visa sita yra taip, kad standartiniai kompiuteriai ( max 70% visu gamintoju) yra tokio pacio lygio bei principo kaip ir PK, tiksliau PK yra tas pats kas ir didele dalis stock kompu todel galimybes padarymui yra tos pacios…. Dabar visiems kyla klausimas kodel tada niekas nedaro to su stock ECU kas yra daroma su PK... Smile, o todel kad jus nezinote to kas yra kaikur daroma... Smile, beda tame kad visu standartiniu kompiuteriu programos yra uzkoduotos 16nej arba 8nej sistemoj todel ne bet koks tiuningatorius turi ta galimybe - paziureti programa, beto pacioje stock programoje be visu zemelapiu yra daug kitu dalyku kaip po imobilaizeris, oro pagalves, ventiliatoriaus isijungimas nuo temperaturos ir daug kitko netgi automatiniu deziu programos buna pas kaikurias mashinas (Chrysler PT Cruiser) toje pacioje mikroshemoje kur sedi ir variklio visa valdymo programa.
Todel yra specialios programos kuriu pagalba (jos kainuoja nuo7t-20tEUR) is tos informacijos kuri yra toj 16-8 sistemoj paverciama i ta pacia vizualine informacija kuria disponuoja gamintojai kurdami variklio valdymo programa t.y. supaprastinta ir paversta naudojimui, todel ju pagalba imama ir keiciama tai kas reikia t.y. purkstuku trukme, degimo kampas, atjungiamas detonacinis daviklis, “nukeliamas ribotuvas” (apie tai placiau veliau), atjungiamas liambda zondo informacijos disponavimas ir kitkas kas reikia ir netgi imobilaizeris…..
!! na zodziu daug daug to kas reikia stock varikliui. Kitas klausimas kodel chipas dadeda tik tiek ag, todel kad dauguma purkstuku buna ant ribos ju atsidarymas t. y. 100% atsidares, todel kad standartinis variklis neparuostas priimti tokio kiekio oro kad ishgauti ag, beto kiekviena karta kazka pakeitus programoje ir kad ishbandyti kaip tai veikia turi ja irasyti I mikroshema ja imontuoti I kompa prasukti mashina ant stendo, o su PK tai paprasciau t. y. pirkdamas PK gauni programa kurios pagalba labai graziai Windausu sistemoj arba netaip graziai DOS buna jau paruosta viskas “ziopliams” J kad galetu ten keisti keitalioti na zodziu zaisti. . . J ir taip paprastai pasidaryti programa, praktishkai visi PK turi “LIVE TUNE” funkcija t. y. kai mashina buna ant GALIOS stendo ir buna uzlaudintos tam tikros apsukos tada tu gali paankstinti degima kaip pvz nuo 30.5 iki 31 arba 31.5 laipsnio bei pailginti purkstuku trukme arba patrumpinti ir stendas parodo kaip keiciasi sukimo momentas (AG= Nm*rpm/5252) to nepadarysi su stock nes gi nelakstysi ten rasineti ir delioti mikroshemos kol laudinamas variklis J. Manau dabar visiems yra siektiek aiskiau kas kaip vyksta. As nepaminejau visu funkciju kurias gali tureti programuojami kopiuteriai ir kuriu reikia tkrai specializuotam sporte, AntiLag bei Traction control, additional outputs bei kitos funkcijos, nes tai netaip svarbu esminiam susipazinimui kas kaip veikia.
Dabar mastom kiek kainuoja programuojamas kompas, na kainos ivairios, bent pas mane pats paprasciausias PK kainuoja nuo 2500lt su idejimu bei suprogramavimu, jis turi 2 normal driverius t. y. gali kabinti 2 purkstukus ant kiekvieno draiverio bei viena babina tai kas pakanka kad galetum pasidares dragini aparata nesukti galvos kaip ten su ipurkimu tai yra pigu ir pagrindas bus atliktas aks ir su kitasi PK, beto yra daug pas mus Lietuvoj siulomu firmu kaip HALTEC, HESTEC, APEXI FC, GEMS ir kiti jie kainuoja ivairiai nuo 4000lt iki 8000lt plius idejimas, ir yra standartiniai ipurskimai. . . .
! kaip pavyzdy pasakysiu ka as naudoju, t. y. imu kad ir pvz G60 ipurskima, jis turi MAP’a turi isiurb oro temp, varikliotemp davikli, turi alkuninio padeties davikli , detonac davikli, liambda zonda, bei 3 padeciu gazo davikli na jis savaime suprantama kad tasku turi nedaug, nes 3 gazo taskai kertasi su apsuku taskais tai yra kaip vadinu “durnas” ipurskimas. Dabar papasakosiu tiems kas dar nezino kaip veikia toks “durnas” ipurksimas. Kai variklis dirba ant laisvu t. y. gazas atleistas, kompe sedi info kad nera apkrovos ir reikai islaikyti apsukas tokias kokios buna nusakytos programoje (galima nusakyti kad butu 2t, 3453 arba netgi 5t, na zodziu kiek nori), tas apsukas jam padeda islaikyti laisvos eigos reguliatorius, ir tas buna dar sekama is MAP’o t. y. uz sklendes susidaro vakumas - 0.3-0.7bar todel yra kitas zemelapis kuris kompensuoja paduodama kuro kieky pagal slegi ar ishretejima, pvz prie –0.5bar buna 75, prie 0 bar 125, o prie 0.8 bar 245 (sitie skaiciai yra pavyzdziai - santykinis trukmes pavertimas I mili sekundes), toliau kai tik bent bisky preveriam gaza t.y. atsijungia tas gazo padeties daviklis kuris buna ant laisvu ir tuo paciu praverus gaza greit mazeja vakumas t. y. tampa 0bar t. y atmosferos lygis is to kompas pagal apsukas kokios tuo metu jau yra paduoda tiek kuro per purkstukus bei ankstindamas degima kad ikaitinti suspausta kuro ir oro mishiny taip ir vyksta tas procesas kai kyla variklio apsukos. Kai vazineji spakainiai t. y. daznai buni atleides gaza ir paspaudes apie 5-40% tai tuo metu kompas dirba tame rezime koks buna nusakytas programoje ant midle range, o kuo programa padaryta tobuliai t. y. tiuningatorius is savo patirties zino bei turedaams iranga gali tiksliai padaryti kokia turi buti purks trukme bei degimas kad variklis vaziuoti ekonomishkai ir kad nesigadintu bei butu geras resursas, nes juk nereikia galingumo, ta tokia vidurine gazo padetim tu gali ir vaziuoti 200km/h ir tavo kuro sanaudos bus tokios kokia bus tobulumo programa per visa sukiu diapazona, bet kai reikia galingumo t. y. mini tapke dugna “kick down” “pedal to metal” tada tu numini mygtuka kuris yra ant pilnos sklendes atsidarymo tada variklio valdymas pereina i kita programos zemelapy t. y. kai full load ir tuo metu velgi pagal esancias tuo metu apsukas, pagal MAP’a, pagal isiurbemo oro bei variklio temp, ivertinant liambda parodyma bei detonac daviklio fiksavima ir visa tai buna sudeta I programa vyksta variklio paruosimas sukurti galinguma t. y. jis guldo apsukas jau visam galingumui, ir toliau tas visas guldymas ir yra galingumas t. y. per tam tikra laiko cikla pro varikli preina tam tikras kiekis oro bei sudeginama kuro, kuo tu padarai t. y. valikai ir n dalyku, kad visa tai galetu greiciau praieti pro varikli tuo tu gauni didesni galinguma, o kaip visa tai gerai suvaldyti t.y. kad butu preciziskas degimas per visa sukiu diapazona bei tinkama purkstuku trukme nes ir per daug kuro ir per mazai buna tik blogai tai yra tiuningatoriaus kompetencijoje. Todel jeigu turi galimybe pakeisti tuos parametrus kas buna standartiniame kompiuteryje vadinasi tu gali atlikti 95% tapati ka ir su PK. G60 ipurskimo sistema kainuoja nuo 300-450lt plius preciziskai padarytas ir tu turi “PK” po kapotu, bet esme kame, o esme tame kad PK programuoja kolkas Lietuvoje zmones tie kurie tu kompu per metus suprogramuoja na imkim max10, bet ta firma kuria as atstovauju t. y. V-tech tuning
www.vtech.pl chipus daro po 3-7 per diena ir patirties turi ~125 kartus per metus daugiau negu lietuvos programatoriai specialistai tame tarpe ir as, todel kai jie man atsiuncia programa arba as pas juos nuvaziaves pasidarau programa ju pagalba kokiam rimtam turbo komplektui jie ir padaro programa labai tiksliai, naudodami tai kas buna sumontuota, t.y. mano atveju ant VW turbo komplektu daznai naudoju G60 purskala ir nera nieko stebetino, kad variklis kuris ant full load turi 300-350ag ramiai vaziuodamas t. y. 120-140km/h naudoja tik tiek kuro kiek jam reikia t.y. 7.5-8.7ltr, bet kai jau full load tai tada jau ir gaunasi tie ag. Bet pasidomekite kiek kuro ima suprogramuoti PK ant vidutinisko vaziavimo, kolkas as negirdejau tokios info nes kazkaip niekas ta tema nekalba kas buna isidejes programuojama kompa nes kaip ir tada jau savaime suprantam kad nera ko noreti kad imtu mazai kuro “juk cia pas mane PK ir variklis sportinis
!!!”- Laughing Laughing , o beda tame kad tie programuotojai nedisponuoja tokia info kuri svarbi daranti netik ag bet ir ekonomija, o beto ir niekas nevargsta kad sutvarkyti visa gazo bei sukiu diapazona, bet beto dar yra ir turbos slegio kompensavimas bei avriklio uzsilimo procesas - tai irgi kompesuojamas kuras, o padaro kad tik mashina vaziuotu ir na pakanakamai normaliai vaziuotu tam mazos apkrovos diapazone, o kur ekonomija????
Na manau daug ka paminejau apie esme todel jums visiems but kazkiek aiskiau kas, kaip, ir ka pasirinkti apsisprendziant, todel as zinodamas standartiniu varikliu kompiuteriu galimybes siulau visiems neuzsiciklinkite su tais PK nes tai tik didelis pingu investavimas, o pasikonsultuokite su specialistais esanciais jusu mieste arba su tais kas daro gerus chipus, nes geras chipas tai tolygu tam paciai funkcijai kaip ir PK plius specialisto padarytas chipas duos ekonomija kas daugiau negu visiems yra aktualu, ir beto tokiu dalyku kaip kad - “Ziuriu tu cia labai uzisciklines ant tu savo cipu. O man jie gaidys. Vat pilnai programuojama kompa pasisitatai, kaip nori susireguliuoji variklio parametrus- mieste taupiai vazinet, i draga atlekus uzsikelt viska. Yra kas juo daro, nereikia pirkt uz nezmoniskus pinigus. Kam man tas unichipas jei galiu truputi damokejes daug geresni dalyka turet.” seip normaliam gyvenime nebuna, nes jeigu tau jau padare kas programa kad tu turi vaziuodamas mieste naudoti viena, o drage kita programa tai tada pala kam reikalinga gazo padetis ?????? juk kai full tai ir drage full, juk drage nevaziuoji ant 5-30% gazo padeties tai cia tegu ir buna ekonomija kuri tau reikalinga mieste, o juk ir mieste naudoji full, ir daznai tai nejau ant full “miesto” programoj neturesi max galingumo :/????? Tai kam tas PK - kad sankryzoj pasakytum tuoj palauk as kita programa persipusiu. . . JJJ, vat ir sakau todel, kad kai nusiperka PK uz 6000lt nes tipo pats geriausias su 24gazo ir 42 apsuku padetim ir tada buna 1008 tasku ir jie visi programuojant turi buti preciziskai paskaiciuoti tai programatoriui plaukai nuslingtu kol jis padarytu tai ir ivertinant ta patirty kuria turi po 10 kompu sumontavimo tai ant stendo padarysi 10tkkm ir kazin ar bus gera ekonomija. . . . o beto per tiek laiko ir varikliui bus kapiec. . . .
Manau uzteks nes jau ir man atsibodo rasyt, o jum skaityt tai jau...Smile, bet nesurasiau cia visko ka zanau tai tik maza dalis to ka galima nupasakoti apie tuos kompus, nes manau neuzilgo turesiu savo saita tai ten surasysiu per laika daug infos kas bus viems idomu....
Dekui uz istverme. . . .
Vitoldas
VIMOTA motor tuning
vimota@one. lt
Šaltinis
http://www.redline.lt/forum/tema1258.html&highlight=
Tema: standartinis kompiuteris vs. programuojamas kompas (Vimota) (Skaityta 4286 kartus)
2010 Kovo 16, 21:13:37