Pradedama važiuoti mažesniais variklio apsisukimais, švelniai atleidžiant sankabą. Vos ėmus automobiliui slysti, akceleratorius atsargiai atleidžiamas. Sankabos pedalo padėtis nekeičiama. Važiuojant pavaros perjungiamos (iš antrosios į trečiąją ir iš trečiosios į ketvirtąją) žaibiškai ir spaudžiant akceleratorių. Svarbu neprarasti budrumo: ratams pradėjus slysti šonu, vairas švelniai suktelėjamas į poslydžio pusę. Kuo slidesnė kelio danga, tuo švelniau manipuliuojama.
Vairavimo kursuose moko pavaras perjungti atleidus akceleratorių ir iki galo numynus sankabos pedalą. Tuo momentu variklis dirba tuščiąja eiga. Įjungus trečiąją pavarą ir staiga atleidus sankabą, neišvengiamai užblokuojami varantieji ratai (užpakaliniai arba priekiniai) arba vienas iš jų. Automobilis ima suktis vilkeliu.
Norint neužblokuoti varančiųjų ratų ir išvengti slydimo, įjungus trečiąją pavarą, paspaudžiamas akceleratorius ir padidinamos variklio apsukos, tik tada atleidžiama sankaba.
Perjungiame pavaras
Automobilį stabdyti varikliu (perjungiant pavaras) slidžiame kelyje pavojinga. Prie žemesnės pavaros paprastai pereinama įkalnėje, kai mašina nebetraukia, o lygiame kelyje – dėl dangos nelygumų arba kliūties priekyje. Laipsnis po laipsnio pereinant prie žemiausios pavaros, pasitelkiamas ir stabdys.Pvz., važiuojant trečiąja pavara 70 km/val., lėtinant greitį, nuspaudžiamas akceleratorius, t. y. padidinamos variklio apsukos (beveik iki maksimumo), ir tuomet atleidžiama sankaba.
Akceleratorius spaudžiamas tiek, kad variklio apsisukimai padidėtų iki ratų sukimosi greičio, dar geriau – šiek tiek daugiau. Kai variklio apsisukimai daug mažesni už ratų sukimosi greitį, varantieji ratai stengiasi greitinti variklį ir ima čiuožti. Tiksliai perjungti pavaras neblokuojant ratų išmokstama treniruojantis. Èia labai praverčia tachometras. Kai jo nėra, tenka veikti iš „akies“.
Įsidėmėtina: kuo greitis didesnis, tuo pavojingesnis sankabos atleidimo momentas (net ir sausame kelyje).
Išlaikome kryptį
Bandant labai greitai įsibėgėti nelygios dangos kelyje, pabarstytame žvyru, smėliu ar smulkiais akmenukais, dešinysis arba kairysis varantysis ratas paprastai ima slysti, todėl reikia žaibiškai reaguoti vairu.
Dažnai tokį vaizdą matome kine: galingas automobilis smarkiai pajuda iš vietos; užpakaliniai jo ratai blaškosi į abi puses, nes vairuotojas labai mikliai reaguoja vairu; jeigu jis to nedarytų, automobilis bematant imtų suktis vilkeliu.
Dėl tokio užpakalinių ratų slysčiojimo į kairę ir į dešinę gerokai prarandama greičio, tačiau slidžios arba birios dangos kelyje kitaip įsibėgėti neįmanoma. Svarbu, kad automobilį „sumėtytų“ kuo mažiau. Išsaugoti nuolatinį ratų sukibimą keblu; stabilumą padeda išlaikyti žaibiškas degalų tiekimo sumažinimas.
Slydimas posūkyje
Svarbiausia iš karto pajusti slydimą ir jį suvaldyti nuo pradinės fazės. Tam būtinos treniruotės. Staigus ir netikėtas mašinos slydimas paprastai vairuotojui sukelia baimės jausmą, paralyžiuoja taisyklingą vairuotojo reakciją ir sustiprina pavojingą savisaugos refleksą – staigiai stabdyti.
Pirmasis pavyzdys. Automobilis pradeda posūkį per dideliu greičiu. Išsigandęs vairuotojas paspaudžia stabdį, ir mašina ima slysti. Kaip gelbėtis? Tučtuojau atleisti stabdį ir tuoj vėl pristabdyti, vairą energingai suktelėjant vingio kryptimi (vairas suktelėjamas sekundės dalelyte anksčiau už pristabdymą). Mašina lekia skersa; tuo momentu paspaudžiamas akceleratorius, o vairas suktelėjamas į posūkiui priešingą pusę ir bematant atsukamas į pradinę poziciją. Vairas valdomas atsargiai, bet ryžtingai ir sparčiai. Vairas sukiojamas į vieną ir į kitą pusę, kol mašina ima važiuoti visai tiesiai ir liaujasi blaškytis. Akceleratorius spaudžiamas atsižvelgiant į slydimą.
Antrasis pavyzdys. Automobilis, pradėjęs staigų posūkį, patenka ant žvyruotos kelio dangos. Mašinos priekis ima slysti. Pirmutinis veiksmas – atleisti akceleratorių! Vairas energingai dar labiau pasukamas posūkio kryptimi, kartu paspaudžiamas akceleratorius. Mašina visais keturiais ratais pradeda slysti šonu, pasisuka skersa. Tokie veiksmai tinka, kai varantieji ratai – užpakaliniai. Kai varantieji ratai – priekiniai, vairas pasukamas labiau ir atsargiai pristabdoma, kad mašina skersuotų; įgudęs vairuotojas automobilį galingu varikliu suvaldo vienu metu stipriai paspausdamas stabdį ir akceleratorių (stabdo kairiąja koja). Toliau elgiamasi kaip pirmajame pavyzdyje.
Į vingį svarbu neįlėkti per dideliu greičiu (ypač kai ribotas matomumas) ir manevro metu nestabdyti. Saugiau pradėti ir baigti posūkį manipuliuojant akceleratoriumi. Atleidus stabdį vingyje ir pasukus vairą posūkio kryptimi, mašina gali imti pavojingai slysti.
Visos netikėtų slydimų situacijos posūkiuose panašios, nors galimi įvairūs jų variantai. Tačiau išmokus įveikti imituotus slydimus, įgyjama dešimteriopai didesnė galimybė išsisukti net iš sunkios padėties.
Geras vairuotojas moka valdyti slydimą, jį nujaučia dar jam neprasidėjus. Šiose sunkiose situacijose judesiai turi būti taisyklingi ir nesuvaržyti. Jausti visą mašiną padeda taisyklinga sėdėsena (nugara priglausta prie atlošo). Tokia padėtis leidžia laisvai judėti rankoms ir kojoms. Tai neapsakomai svarbu ištikus nenumatytam slydimui, nes baimė paprastai skatina palinkti į priekį. Dažnai tomis akimirkomis pasireiškia ir kitas netikęs įprotis – laikytis už vairo.
Mažiname greitį
Kaip perjungti pavaras, geriausia pasipraktikuoti tuščioje slidžioje aikštėje.
1.Švelniai, bet greitai nuimama koja nuo akceleratoriaus. Visi trys pedalai atleisti, neįtemptos rankos – ant vairo.
2.Viena ranka paimamas pavarų perjungimo svertas; nuspaudžiamas sankabos pedalas.
3.Dešinės kojos pirštai perkeliami ant stabdžių pedalo. Lengvai jį spaudžiant, įjungiama žemesnė pavara. Sankaba – vis dar išminta.
4.Kulnu spūstelėjus akceleratorių, sankaba pamažu atleidžiama. Stebima, ar padidėję variklio apsisukimai maždaug atitinka esamą greitį (tai įgudimo reikalas).
5.Pradėjus važiuoti žemesne pavara, sankaba visai atleidžiama. Koją nukėlus nuo akceleratoriaus, toliau stabdoma ir varikliu, ir stabdžiais.
Tenka uoliai pasitreniruoti, kol išmokstama, sparčiai darbuojantis kojomis ir manipuliuojant pavarų perjungimo svertu, žaibiškai pereiti prie žemutinės pavaros nepakenkiant važiavimui.
Taigi greičiausias stabdymas, ypač slidžiame kelyje, yra stabdymas varikliu (perjungiant pavaras) ir kartu stabdžiais.
Itin didelio atidumo reikia kelio ruože, kuriame keičiasi kelio danga, pvz., asfaltas pereina į tašytų akmenų grindinį. Prieš įvažiuojant į grindinį ar į kitą prastesnę kelio dangą, būtina stabdyti. Stabdyti tų kelių sandūroje ar vos ją pravažiavus – per vėlu, toks manevras gali pridaryti bėdų. Beje, ir šiuo atveju praverčia treniruotės, kaip suvaldyti slystančią mašiną.
Parengta pagal Lietuvos vairuotojų sąjungos patarimus
Tema: Trumpa pamokėlė slidžiame kelyje (Skaityta 3914 kartus)
2010 Liepos 31, 21:24:00 