4 GRUPË
Stabdžiai. Darbinis stabdys.
1.   Neturi būti per didelė stabdžių pedalo eiga.
2.   Tvirtinimas turi būti patikimas.
3.Neturi strigti, nebūti laisvas per sujungimus.
4.   Neturi būti sunku nuspausti.
5.   Neturi būti didesnių ant dėklo pažeidimų.
Darbinis stabdys. Priekinio tilto stabdymo jėga ir veikimas. Viduriniojo
(-iųjų) tilto(-ų) stabdymo jėga ir veikimas, Galinio tilto stabdymo jėga ir veikimas.
1.   Stabdymo jėga turi atitikti nustatytus reikalavimus.
2.   Stabdymo jėga turi didėti proporcingai stabdžių pedalo nuspaudimui.
3.   Vienos ašies ratų stabdymo jėgos turi didėti sinchroniškai.
4.   Vienos ašies ratų stabdymo netolygumas turi būti ne didesnis kaip
30%.
Stovėjimo stabdžio svirtis.
1.   Svirties laikiklis turi būti patikimai pritvirtintas. Svirtis neturi būti
nulaužta, deformuota ar turėti kitų didesnių pažeidimų.
2.   Sujungimuose neturi būti didesnio išdilimo (laisvumo).
3.   Svirtis turi patikimai fiksuotis užtrauktoje (nuspaustoje) padėtyje.
Stovėjimo (atsarginis) stabdys.
1.   Stabdymo jėga turi atitikti nustatytus reikalavimus.
2.   Stabdymo jėga turi didėti proporcingai stabdžių valdymo organo
užtraukimui/nuspaudimui.
3.   Vienos ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas turi būti ne didesnis
kaip 30 %.
Stabdymo efektyvumas.
1. Darbinės stabdymo sistemos stabdymo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip:
1.1   Ml klasės automobiliams - 50 %;
1.2   M2, M3 klasių automobiliams, pagamintiems iki 1990-12-31 -
48 %;
1.3   M2, M3 klasių automobiliams, pagamintiems nuo 1991-01-01 -
50%;
 

 
12
 
13
 
1.4   Nl klasės automobiliams, pagamintiems iki 1987-12-31 -45%.
1.5   Nl klasės automobiliams, pagamintiems 1988-01-01 -50%;
1.6   N2, N3 klasių automobiliams, pagamintiems iki 1987-12-31 -
43%;
1.7   N2, N3 klasių automobiliams, pagamintiems nuo 1988-01-01 -
45%;
1.8   03, O4 klasių priekaboms, pagamintoms iki 1987-12-31 - 40 %;
1.9   03, O4 klasių priekaboms, pagamintoms nuo 1988-01-01 - 43%.

2.   Atsarginės stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas turi būti ne
mažesni kaip 50% darbinės stabdžių sistemos efektyvumo.
3.   Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas turi būti ne
mažesnis kaip 16 %, skaičiuojant bendrajai automobilio masei, arba
ne mažesnis kaip 12 %, skaičiuojant bendrajai junginio masei.
Mokomųjų transporto priemonių su sudvejintais stabdžių pedalais
stabdymo jėgų netolygumas ir stabdymo efektyvumas turi būti
tikrinamas tiek su pagrindiniais, tiek ir su papildomai įrengtais
stabdžių pedalais ir turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Motociklų stabdžiai. Stabdymo efektyvumas (apskaičiuotas faktinei masei)
turi būti ne mažesnis kaip 50 %, arba stabdymo kelias turi būti ne
didesnis *kaip: motociklams be šoninės priekabos - 7,5 m;
motociklams su šonine priekaba - 8,2 m.
Papildoma stabdžių sistema (motorinis stabdys, retarderis ir kt). Inercinis
stabdys (priekabose). l.Turi veikti.
2. Apsauginiai apvalkalai turi būti be didesnių pažeidimų. Stabdžių stiprintuvas, pagrindinis cilindras, skysčio bakelis.
1.   Stiprintuvas turi veikti.
2.   Stabdžių skystis iš pagrindinio cilindro neturi prasisunkti.
3.   Bakelis turi būti uždengtas dangteliu, kuris neturi būti įtrūkęs.
4.   Bakelyje turi būti pakankamas stabdžių skysčio lygis.
5.   Signalinė stabdžių lemputė turi veikti kaip nustatyta ir neturi nuolat
degti.
Stabdžių žarnelės.
1.   Turi būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos.
2.   Sujungimai turi būti sandarūs.
3.   Neturi būti didesnių įtrūkimų arba pažeidimų.
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS).

1.   Signalinis įtaisas turi veikti.
2.   Neturi būti gedimų ABS sistemoje.
5 GRUPË
Ratai ir pakaba. Padangos neturi turėti didesnių pažeidimų. 1. Protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip:
1. Motorinių transporto priemonių:
14
 

1.1   Ml klasės - 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. - 3,0 mm);
1.2   M2 klasės - 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. - 3,0 mm);
1.3   M3 klasės - 2,0 mm;
1.4   N1 klasės -l,6mm (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. - 3,0 mm);
1.5   N2,N3 klasių-1,0 mm;
1.6   L kategorijos - 0,8 mm;
2. Priekabų:
2.1   Ol,O2 klasių- 1,6 mm;
2.2   O3,O4 klasių-1,0 mm.
3.   Transporto priemonės ašies nesuporintų ratų padangos turi būti vienodos, t.y.:
3.1   vienodo konstrukcinio tipo;
3.2   vienodų matmenų;
3.3   vienodos paskirties;
3.4   tos pačios keliamosios galios;
3.5   vienodo leistino greičio;
3.6   vienodo protektoriaus rašto.
4.   Ašies suporintų ratų padangos turi būti:
4.1   vienodų matmenų;
4.2   vienodo konstrukcinio tipo;
4.3   vienodo protektoriaus rašto tipo.
5.   Sudvejinto tilto padangos turi būti:
5.1   vienodų matmenų;
5.2   vienodo protektoriaus rašto tipo.
6.Ml, M2 ir Nl klasių automobiliuose, jei galinės ašies ratai nesuporinti,
draudžiama kartu naudoti ant priekinės ašies radialines, o ant galinės ašies
diagonalines padangas. 7. Transporto priemonėse, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo
lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos
važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S" arba „*"). Ratlankiai.
1.   Vienos ašies ratų ratlankiai turi būti vienodi ir atitikti padangų matmenis.
2.   Visi ratlankiai turi būti vienodo diametro ir pločio, jeigu gamintojo
nenumatyta kitaip.
3.   Turi būti be didesnių pažeidimų.
Priekinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai.
1.   Turi būti patikimai pritvirtinti numatytomis tvirtinimo detalėmis.
2.   Neturi būti įtrūkę, lūžę ar deformuoti, neturi būti pakabos elementų poslinkio.
3.   Ašies sija/svirtys/statramsčiai neturi būti labai paveikti korozijos.
15
 
4.   Ašies sija/svirtys/statramsčiai neturi būti remontuoti mechaninio
tiesinimo, suvirinimo ar kitais būdais, dėl ko galėtų pasikeisti
atsparumo ar kitos savybės arba būtų pažeista elemento funkcinė
paskirtis.
5.   Neturi būti didesnio laisvumo (susidėvėjimo) šarnyruose (per
sujungimus).
6.   Pneumatinės pagalvės turi būti nepažeistos, sandarios. Kėbulas neturi
būti pastebimai pasviręs.
7.   Apsauginiai apvalkalai nuo purvo turi būti be didesnių pažeidimų.
Amortizatoriai.
1.   Turi būti patikimai pritvirtinti.
2.   Per sujungimus su kėbulu/pakaba neturi būti didesnio laisvumo.
3.   Privalo būti sandarūs.
4.   Slopinimo savybės neturi būti labai sumažėjusios.
6 GRUPË Kėbulas/rėmas
1.   Neturi būti įtrūkimų, lūžimų ar didesnių deformacijų.
2.   Korozijos poveikis neturi susilpninti laikančiosios konstrukcijos
atsparumo. *
3.   Srieginiai sujungimai turi būti priveržti, kniedyti glaudūs, suvirinimo
siūlės be įtrūkimų.
4.   Pažeistų elementų remontas turi būti atliktas laikantis pagrįstų ir priimtų techninių požiūriu technologijų ir neturėti neigiamo poveikio konstrukcijos atsparumui, standumui bei kitoms mechaninėms savybėms.
Stiklai (šviesos laidumas, matomumas).
1.   Turi būti panaudoti konkrečiam modeliui, numatyti ir tinkami stiklai.
2.   Draudžiama tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei
priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į
priekį 180 laipsnių kampu.
3.   Automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai
užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm).
4.   Neturi būti stiklų defektų, trukdančių vairuotojui matyti kelią.
Stiklo valytuvai ir plovikliai.
1.   Valytuvai privalo veikti (priekinio stiklo bent nepertraukiamais režimais) ir regai valyti stiklą.
2.   Plovikliai turi purkšti skystį.
3.   Draudžiama naudoti priekinio stiklo valytuvus, skirtus automobiliams su dešinėje pusėje įrengta valdymo sistema, išskyrus automobilius, kurie buvo Lietuvoje įregistruoti iki 1993 m. gegužės 1 d., ir specialiosios paskirties transporto priemones, įregistruojamas nustatyta tvarka.
16
 
4. Galinio stiklo valytuvas ir/arba ploviklis gali neveikti, jei įrengti
galinio vaizdo veidrodžiai iš abiejų automobilio pusių. Galinio vaizdo veidrodžiai (vidinis, išoriniai).
1.   Turi būti be didesnių pažeidimų ir patikimai pritvirtinti.
2.   Jei automobilyje įrengtas sukabinimo įtaisas, galinis langas uždengtas
arba užtamsintas, iš abiejų pusių turi būti išoriniai galinio vaizdo
veidrodžiai.
3.   Mokomuosiuose automobiliuose papildomai turi būti įrengta:

3.1   Ml ir Nl klasių automobiliuose išorinis, veidrodis vairuotojui
dešinėje pusėje, du išoriniai veidrodžiai instruktoriui iš abiejų
pusių;
3.2   kitų klasių automobiliuose du išoriniai veidrodžiai iš abiejų pusių
instruktoriui.
7 GRUPË
Variklis ir transmisija. Išmetimo sistema.
1.   Turi būti patikimai pritvirtinta.
2.   Neturi būti išmetamųjų dujų nuotėkio.
CO kiekis (Otto variklis)
1.   CO kiekis turi atitikti šiuos normatyvus:
1.1   automobiliams, pagamintiems iki 1986-12-31, ne daugiau kaip 4%;
1.2   automobiliams, pagamintiems nuo 1987-01-01, nedaugiau kaip 3 %;
1.3   automobiliams, turintiems trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas:

1.3.1   esant minimaliam apsisukimų dažniui ne daugiau kaip 0,5 %;
1.3.2   esant gamintojo reglamentuotam, tačiau ne mažesniam kaip 2000 min -1 apsisukimų dažniui ne daugiau kaip 0,3 %.
2.   Varikliui veikiant 1.3.2 p. nurodytu režimu, privalomas lambda (1) vertės matavimas, kuris turi būti 1+ 0,03 arba atitikti gamintojo pateiktus reikalavimus.
CnHm kiekis (Otto variklis).
1. CnHm kiekis turi atitikti šiuos normatyvus:
1.1   automobiliams, pagamintiems iki 1986-12-31, išskyrus nurodytus 2p., ne daugiau kaip 1200 ppm;
1.2   Automobiliams, pagamintiems nuo 1987-01-01, išskyrus  nurodytus 2p., ne daugiau kaip 600 ppm;
1.3   Automobiliams, turintiems trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas;
1.3.1 esant minimaliam apsisukimų dažniui ne daugiau kaip 100 ppm;
17
 
1.3.2 esant gamintojo reglamentuotam, tačiau ne mažesniam kaip 2000 min-1 apsisukimų dažniui ne daugiau kaip 100 ppm.
2. Krovinių automobilių ir autobusų, kurių bendroji masė yra didesnė kaip 3,5 r ir kurių varikliai turi:
2.1.   ne daugiau kaip 4 cilindrus CnHm kiekis neturi viršyti 1200
ppm;
2.2.   daugiau kaip 4 cilindrus 3000 ppm.
Dūmingumas (dyzelinis arba Otto variklis).
1.   Dyzelinio variklio dūmingumas, išskyrus automobilius su dyzeliniais
varikliais, pagamintus iki 1980-01-01, turi atitikti šiuos normatyvus:
1.1.   Varikliams be turbopripūtimo šviesos absorbcijos koeficientas
ne didesnis kaip 2,0 m-1 arba optinis tankis ne didesnis kaip 58
%;
1.2.   Varikliams su turbopriputimu šviesos absorbcijos koeficientas
ne didesnis kaip 2,5 m-1 arba optinis tankis ne didesnis kaip 66
%.
2.   Dėl variklio netvarkingumo neturi būti didesnis Otto variklio
dūmingumas.
 
TRANSPORTO PRIEMONIØ KLASIFIKAVIMAS
1.   KATEGORIJA L — transporto priemonės, turinčios su mažiau negu
keturis ratus:
Ll klasė - dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne
didesnis kaip 50 kub.cm ir maksimalus konstrukcinis greitis 45 km/h
(mopedai).
 L2 klasė - triratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne
didesnis kaip 50 kub.cm ir maksimalus konstrukcinis greitis didesnis
kaip 45 km/h (mopedai).
L3 klasė - dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris
didesnis kaip 50 kub.cm ir maksimalus konstrukcinis greitis didesnis
kaip 45 km/h (motociklai).
L4 klasė - triratė transporto priemonė, kurios nesimetriškai išdėstyti ratai,
variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub.cm ir maksimalus
konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h (motociklai su šoninėmis
priekabomis).
L5 klasė - triratė transporto priemonė, kurios simetriškai išdėstyti ratai,
bendroji masė neviršija 1000 kg ir kurios darbinis variklio tūris didesnis
kaip 50 kub.cm arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45
km/h.
2.   KATEGORIJA M - variklio varoma transporto priemonė, turinti bent
keturis ratus ir skirta keleiviams vežti:
Ml klasė — keleiviams vežti transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui.
M2 klasė - keleiviams vežti transporto priemonė, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios maksimali leistina masė ne didesnė kaip 5 tonos.
M3 klasė - keleiviams vežti transporto priemonė* turinti daugiau kaip 8
sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios
maksimali leistina masė didesnė kaip 5 tonos.   >..,, i:
3.   KATEGORIJA N - variklio varoma transporto priemonė, turinti bent
keturis ratus ir skirta kroviniams vežti:
Nl klasė - kroviniams vežti transporto priemonė, kurios maksimali leistina
masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.   .
N2 klasė — transporto priemonė kroviniams vežti, kurios maksimali leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos, tačiau ne didesnė kaip 12 tonų.
N3 klasė - transporto priemonė kroviniams vežti, kurios maksimali leistina masė didesnė kaip 12 tonų.
4.   KATEGORIJA O - priekabos (įskaitant puspriekabes):
OI klasė - priekabos, kurių maksimali leistina masė ne didesnė kaip 0,75 tonos.
 

 
18
 
19
 
02   klasė - priekabos, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 0,75 tonos,
tačiau ne didesnė kaip 3,5 tonos.
03   klasė - priekabos, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos,
tačiau ne didesnė kaip 10 tonų.
04   klasė - priekabos, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 10 tonų.
5. KATEGORIJA G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai).


AUTOMOBILIO SANDARA IR GEDIMAI
l.Dėl kurių priežasčių gali perkaisti variklis?
1.   Per mažas aušinimo skysčio lygis.
2.   Sugedęs termostatas.
3.   Neveikia ventiliatorius.
4.   Dėl visų nurodytų priežasčių.
2.   Dėl kurių priežasčių nepakyla arba sunkiai pakyla temperatūra aušinimo sistemoje iki normos (variklis peraušinamas)?
1.   Per žemas aušinimo skysčio lygis.
2.   Per aukštas aušinimo skysčio lygis.
3.   Sugedęs termostatas.
4.   Dėl visų nurodytų priežasčių.
3.   Dėl kurių priežasčių, važiuojant įjungus žemomą pavarą, dažnai sustojant, staiga gali pradėti kilti aušinimo skysčio temperatūra?
1.   Neįsijungia ventiliatorius.
2.   Staiga sumažėjo skysčio aušinimo sistemoje (atsirado nutekėjimas).
3.   Dėl bet kurios nurodytos priežasties.
 4.   Dėl kurios priežasties gali pradėti rasoti kėbulo langai?
1. Kėbule daug drėgmės, nuplovus automobilį.
2. Neteisingai pasirinktas kėbulo šildymo ir ventiliavimo
režimas.
3. Per didelis skysčio lygis aušinimo sistemoje.
4. Dėl visų išvardytų priežasčių.
5.   Kokia antifrizo paskirtis?
1.   Naudojamas užpildyti priekinio stiklo plovimo bakeliui.
2.   Naudojamas užpildyti stabdžių sistemai.
3.   Naudojamas užpildyti aušinimo sistemai.
4.   Naudojamas bet kuriuo nurodytu atveju.
6.   Ką vadiname variklio litražu?
1.   Visų variklio cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais.
2.   Visų variklio cilindrų bendrųjų tūrių suma, išreikšta litrais.
3.   Visų variklio cilindrų degimo kamerų tūrių suma, išreikšta
litrais.
7.   Benzino oktaninis skaičius charakterizuoja:
1. Variklio atsparumą detonacijai.
2. Benzino atsparumą detonacijai.
3. Žemiausią benzino užsiliepsnojimo temperatūrą.
4. Variklio temperatūrą, kuriai esant geriausia sudega degusis
mišinys.
 

 
20
 
21
 
8.   Kuris skystis iš žemiau išvardytų pilamas į variklio aušinimo sistemą?
1.   Antifrizas.
2.   Sieros rūgšties ir destiliuoto vandens mišinys.
3.   Labai mažo klampumo alyva.
9.   Iš kokių komponentų gaminamas akumuliatorių elektrolitas?
1.   Antifrizo ir destiliuoto vandens.
2.   Sieros rūgšties ir destiliuoto vandens.
3.   Mažo klampumo alyvos ir dyzelinio kuro.
10.   Kodėl temperatūra aušinimo sistemoje gali pakilti aukščiau normos?
1.   Ilgai važiuojant įjungus žemą pavarą.
2.   Sumažėjus skysčio lygiui sistemoje.
3.   Ilgai važiuojant dideliu greičiu.
4.   Dėl visų išvardytų priežasčių.
11.   Ar turi įtakos kuro sunaudojimui per žemas oro slėgis padangose?
1.   Kuro sunaudojimas didėja.
2.   Kuro sunaudojimas mažėja.
3.   Kuro sunaudojimas neturi įtakos.
12.   Dėl kurių priežasčių labiau dėvisi padangos protektoriaus kraštas?
1.   Dėl nuolatinio važiavimo blogais keliais.
2.   Dėl nuolatinio važiavimo dideliu greičiu.
3.   Dėl padangos eksploatavimo esant per žemam oro slėgiui.
4.   Dėl padangos eksploatavimo esant per aukštam oro slėgiui.
13.   Dėl kurios priežasties padanga greičiau dyla vidurinėje dalyje?
1.   Dėl nuolatinio važiavimo blogais keliais.
2.   Dėl nuolatinio važiavimo dideliu greičiu.
3.   Dėl padangos eksploatavimo esant per mažam pro slėgiui
4.   Dėl padangos eksploatavimo esant per aukštam oro slėgiui.
14.   Kada tikrinamas oro slėgis padangose?
1.   Tuojau pat pastačius automobilį į stovėjimo vietą, kai padanga
šilta.
2.   Prieš išvažiuojant automobiliui iš stovėjimo vietos, kai
padanga šalta.
3.   Tikrinimo laikas neturi reikšmės.
15.   Padanga pažymėta 195/65 R 15. Ką reiškia „R" raidė?
1.   Nurodo padangos tipą (radialinė).
2.   Nurodo greičio simbolį.
3.   Nurodo, kad padanga gali būti naudojama tik žiemą.
22
 
16.   Padanga pažymėta 195/65 R 15. Ką nurodo skaičius 15?
1.   Padangos plotį.
2.   Padangos aukščio ir pločio santykį.
3.   Ratlankio skersmenį.
4.   Padangos leistinos apkrovos indeksą.
17.   Ką reiškia ant padangos šono esančios raidės M+S?
1.   Nurodo, kad padangas galima eksploatuoti žiemą.
2.   Nurodo, kad padangą galima naudoti su kamera ir be jos.
3.   Nurodo greičio simbolį.
18.   Ar leidžiama eksploatuoti žiemines padangas vasarą?
1.   Leidžiama.
2.   Draudžiama.
3.   Leidžiama važiuoti keliais, neturinčiais kietos dangos.
19.   Ką reiškia ant padangos šono esantis užrašas „TUBELESS"?
1.   Padanga gali būti naudojama tik su kamera.
2.   Padanga yra bekamerinė.
3.   Padangą galima eksploatuoti gerokai sumažinus slėgimą.
20.   Kokį pavojų kelia mažėjantis protektoriaus rašto gylis dylant padangai?
1.   Didėja akvaplanavimo tikimybė.
2.   Ilgėja automobilio stabdymo kelias.
3.   Didėja automobilio šoninio slydimo tikimybė.
4.   Galimi visi išvardyti faktoriai.
21.   Kokia sankabos paskirtis?
1.   Leidžia keisti variklio apsukas.
2.   Leidžia atjungti variklį nuo transmisijos įjungiant ir perjungiant pavaras, taip pat sklandžiai pajudėti iš vietos.
3.   Leidžiama keisti variklio sukamąjį momentą perduodamą ratams.
22.   Dėl kokių priežasčių praslysta sankaba?
1.   Esant per didelei sankabos pedalo laisvajai eigai.
2.   Užsiteršus sankabos frikciniams antdėklams tepalu.
3.   Dėl abiejų nurodytų priežasčių.
23.   Kokia automobilio pavarų dėžės paskirtis?
1.   Leidžia ilgam laikui atjungti dirbantį variklį nuo transmisijos,
keisti sukamąjį momentą perduodamą ratams ir automobiliui
judėti atbuline eiga.
2.   Leidžia keisti variklio apsukas.
3.   Padidina automobilio stabilumą.
23

1.   Mažesnis už matomo kelio ruožo ilgį.
2.   Didesnis už matomo kelio ruožo ilgį.
11.   Artėjant prie įkalnės viršūnės tamsiu paros metu vairuotojui rekomenduojama perjungti tolimąsias žibintų šviesas į artimąsias:
1. Tik pasirodžius priešpriešiais atvažiuojančiai transporto
priemonei.
2. Visada artėjant prie įkalnės viršūnės.
12.   Ar saugu važiuoti 90 km/h greičiu lengvuoju automobiliu tamsoje (ne gyvenvietėje) su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis?
1.   Taip, nes važiavimo greitis neviršija maksimalaus leistino.
2.   Ne, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už matomo kelio ruožo ilgį.
13.   Kaip saugiausia važiuoti per nedidelį slidų kelio ruožą?
1.   Nekeičiant važiavimo greičio ir krypties.
2.   Staiga stabdant, tačiau nekeičiant važiavimo krypties.
3.   Stabdant varikliu ir stovėjimo stabdžiu.
14.   Kuris vairuotojo veiksmas yra pavojingas vežant didelių gabaritų krovinius ant lengvojo automobilio stogo?
1.   Tiktai staigus vairo pasukimas.
2.   Tiktai staigus stabdymas.
3.   Pavojingi abu veiksmai.
 

 
28
 
29
 
15.   Kaip turėtų elgtis vairuotojas, pervažiavęs gilų vandens telkinį?
1.   Sustoti ir palaukti, kol išdžius stabdžių trinkelės.
2.   Nestipriai užtraukti stovėjimo stabdį ir važiuoti mažu greičiu.
3.   Važiuoti mažu greičiu.
4.   Važiuoti mažu greičiu, daug kartų neilgai spaudžiant stabdžių pedalą džiovinti stabdžių trinkeles.
16.   Kaip turėtų elgtis vairuotojas, jeigu pavargo ir jį ima miegas?
1.   Važiuoti mažu greičiu.
2.   Kuo daugiau kalbėti su keleiviais.
3.   Įjungti radijo imtuvą.
4.   Sustoti ir pailsėti.
17.   Kada tikslingiausia grįžti į dešinę eismo juostą lenkiančiojo automobilio vairuotojui?
1.   Tuojau pat, kai tik aplenkė.
2.   Kai nuvažiuoja daugiau kaip 100 m nuo lenkiamo automobilio.
3.   Kai lenkiančiojo automobilio vairuotojas pamato lenkiamąjį automobilį užpakalinio vaizdo veidrodyje.
18.   Ką vadiname vairuotojo reakcijos laiku?
1.   Laiko tarpas nuo pavojaus pastebėjimo iki visiško sustojimo.
2.   Laiko tarpas nuo pavojaus pastebėjimo iki konkrečių veiksmų.
3.   Laiko tarpas nuo stabdžių pedalo paspaudimo iki visiško
sustojimo.
19.   Kas neturi įtakos stabdymo keliui?
1.   Važiavimo greitis.
2.   Stabdžių pavaros sandara.
3.   Stabdančiųjų ratų skaičius.
4.   Vairo mechanizmo sandara.
5.   Stabdžių pedalo spaudimo jėga.
20.   Nuo ko priklauso vandens tarpelis tarp padangos ir kelio dangos
važiuojant per lietų asfaltuotu keliu?
1.   Nuo važiavimo greičio.
2.   Nuo padangos protektoriaus būklės.
3.   Nuo lietaus intensyvumo.
4.   Nuo visų išvardytų faktorių.
21.   Kaip rekomenduojama elgtis vairuotojui, jeigu jo vairuojamo
automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio?
1.   Nestabdant nukreipti automobilį į važiuojamąją dalį.
2.   Pristabdyti ir sustoti.
 
22.   Kuriuo metu reikia atleisti stovėjimo stabdį pradedant važiuoti įkalne?
1.   Prieš pradedant važiuoti.
2.   Pradėjus automobiliui važiuoti atgal.
3.   Tuo pačiu metu, kai pradedama važiuoti.
23.   Kuriuo atveju būna didesnė išcentrinė jėga, kai greitis nesikeičia?
1. Esant mažam kelio vingio spinduliui.
2.   Esant dideliam kelio vingio spinduliui.
3.   Išcentrinė jėga nepriklauso nuo kelio vingio spindulio dydžio.
24.   Kada automobilį veikia inercijos jėga?
1.   Staiga stabdant.'
2.   Staiga pradedant važiuoti.
3.   Sukant.
4.   Visais išvardintais atvejais.
25.   Kada sukant sumažėja išcentrinė jėga?
1.   Padidinus važiavimo greitį.
2.   Sumažinus važiavimo greitį.
3.   Sumažinus posūkio spindulį.
26.   Kodėl pavojinga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai sudilusios?
1.   Perkais stabdymo būgnai.
2.   Atšoks protektorius.
3.   Automobilis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.
27.   Jeigu automobilio traukos jėga bus didesnė už ratų sukibimo su keliu jėga, tai:
1.   Užges variklis.
2.   Labiau dils sankaba.
3.   Pradės buksuoti varomieji ratai.
28.   Ar darant posūkį pasislenka sąstato priekaba?
1.   Pasislenka į posūkio centro pusę.
2.   Nepasislenka.
3.   Pasislenka į priešingą posūkio centrui pusę.
29.   Kas gali atsitikti, jeigu automobilis ilgai stabdomas stačioje nuokalnėje išjungus pavarą?
1.   Labiau dils padangos
2.   Labiau dils sankaba.
3.   Perkais ir suges stabdžiai.
 

 
30
 
31
 
30.   Kodėl važiuojant slidžiu keliu pavojinga staiga padidinti variklio sūkius?
1.   Gali sugesti karbiuratorius.
2.   Gali sustoti variklis.
3.   Automobilis gali nuslysti į šoną.
31.   Stabdant automobilis pradėjo slysti j šoną. Jūsų veiksniai:
1.   Nuspausti sankabos pedalą.
2.   Nustoti stabdyti.
3.   Stipriau paspausti stabdžių pedalą.
32.   Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama:
1.   Įjungus pavarą.
2.   Išjungus pavarą.
3.   Didinant greitį.
33.   Jeigu staigiai stabdysite transporto priemonę, esant intensyviam
eismui, tai:
1.   [jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojanti transporto priemonė.
2.   Gali sugesti stabdžiai.
3.   Bus normalus stabdymo būdas.
34.   Jeigu kelio posūkis j kairę staigesnis negu tikėjotės, jūs privalote:
1.   Toliau važiuoti tuo pačiu greičiu, laikydamiesi kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto.
2.   Sumažinti greitį.
3.   Padidinti greitį kad greičiau užbaigtumėte posūkį.
35.   Važiuojant slidžiu keliu automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma:
1.   Blokuojant ratus.
2.   Pertraukiamu stabdymu išjungus sankabą.
3.   Pertraukiamu stabdymu neišjungus sankabos ir pavaros.
36.   Laukdami leidžiamo šviesoforo signalo, jūs sustojote įkalnėje.
Šiuo atveju geriausiai vietoje išlaikyti automobilį:
1.   Stovėjimo stabdžiu.
2.   įjungus pirmą pavarą ir laikant buksuojančią sankabą.
3.   Įjungus pirmą pavarą ir išjungus variklį.
4.   Darbo stabdžiu.
37.   Kokią įtaką turi susidėvėjęs padangų protektorius sukibimo jėgai?
1.   Sukibimo jėga didėja.
2.   Sukibimo jėga mažėja.
3.   Sukibimo jėga nesikeičia.
32
 
38.   Kaip sustabdyti automobilį, jeigu staiga sugedo darbo stabdžiai?
1.   Įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo stabdžiu. Esant būtinumui, pasinaudoti kuria nors kliūtimi.
2.   Išjungti sankabą ir staigiai stabdyti stovėjimo stabdžiu.
39.   Važiuodamas tiesia kryptimi 60 km/h greičiu, jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą. Kaip pasielgsite?
1.   Nekeisite važiavimo krypties ir greičio.
2.   Nekeisdami važiavimo krypties, išjungsite pavarą ir važiuosite savirieda.
3.   Nekeisite važiavimo krypties ir padidinsite važiavimo greitį.
40.   Kodėl smarkiai lyjant asfaltuotame kelyje pavojinga greitai
važiuoti?
 1. Suges stiklo valytuvai.
2.   Pateks vandens ant variklio ir jis užges.
3.   Gali susidaryti akvaplaningas (vandens pleištas) ir automobilis taps nevaldomas.
41.   Kuri kelio danga yra slidžiausia?
1.   Asfaltbetonio.
2.   Cementbetonio.
3.   Tašytų akmenų.
42.   Draudžiama eksploatuoti transporto priemonę:
1.   Kai saugos diržai yra įtrūkę.
2.   Kai keleivio vietoje nuimtas saugos diržas.
3.   Abiem nurodytais atvejais.
43.   Kokiu automobiliu važiuojant, jis nustoja slysti į šoną, padidinus greitį.
1.   Kurio priekiniais yra varomieji.
2.   Kurio užpakaliniai ratai yra varomieji.
44.   Kokią įtaką vairuotojo dėmesiui reakcijai turi nuovargis?
1.   Silpnėja dėmesys, sumažėja reakcijos laikas.
2.   Dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
3.   Nuovargis neturi įtakos vairuotojo dėmesiui ir reakcijai.
45.   Dėl kokios priežasties važiuojant automobiliu reikia prisisegti
saugos diržus?
1.   Kad apsisaugotume nuo sužeidimų autoavarijos metu.
2.   Kad neiškristume netikėtai atsidarius durelėms.
3.   Visi atsakymai teisingi.
 
33
 
46.   Kokią įtaką vairuotojo reakcijai daro alkoholis?
1.   Reakcijos laikas pailgėja.
2.   Reakcijos laikas sumažėja.
3.   {takos neturi.
47.   Individualių lengvųjų automobilių techninės apžiūros periodiškumas
1. 12 mėn.
2. 24 mėn.
3. 6 mėn.
48.   Nuo ko priklauso vairuotojo reakcijos laikas ?
1.   Ligos.   4. Emocijų.
2.   Nuovargio.   5. Nuo visų išvardytų atvejų.
3.   Alkoholio.
49.   Kokias funkcijas atlieka saugos diržai autoavarijos metu?
1.   Prilaiko vairuotoją ir keleivius sėdynėse.
2.   Įvykio metu atsirandančias jėgas paskirsto į mažiau pažeidžiamas žmogaus kūno vietas.
3.   Atlieka abi nurodytas funkcijas.
50. Kaip reikia teisingai stabdyti slidžiame kelyje?

1.
Išjungti sankabą arba pavarą, tolygiai ir visiškai nuspaudžiant
stabdžio pedalą.
2.
Neišjungiant sankabos ir pavaros stabdyti nutrūkstamais
stabdžio pedalo paspaudimais.
3.
Išjungti sankabą, visiškai nuspausti stabdžio pedalą, koreguoti
judėjimo kryptį vairu.
51.   Kurios iš išvardytų priemonių efektyviausios vairuojant transporto priemonę slidžiame kelyje ?
1.   Staigiai nestabdyti, nedidinti greičio, nekeisti važiavimo krypties.
2.   Važiuoti ne greičiau kaip 40 km/h.
3.   Transporto priemonę pakrauti ne daugiau kaip ¾ jos keliamosios galios.
52.   Kaip turi elgtis vairuotojas, kad išvengtų pavojingų automobilio slydimo pasekmių staiga pasukus vairą slidžiame kelyje?
1.   Greitai, bet tolygiai sukti vairą į slydimo pusę ir nelaukiant kol automobilis nustos slysti, vairu išlyginti automobilio judėjimo trajektoriją.
2.   Išjungti sankabą, staigiai pasukti vairą į slydimo pusę.
3.   Nuspausti stabdžių pedalą ir sukti vairą į slydimo pusę.
34
 
53.   Kaip geriausiai stabdyti transporto priemonę slidžiame kelyje?
1.   Stabdyti pulsuojančiai, dažnais paspaudimais pagrindiniu stabdžiu, išjungus pavarą.
2.   Stabdyti pulsuojančiai, dažnais paspaudimais pagrindiniu stabdžiu neblokuojant ratų ir neišjungus sankabos ir pavaros.
3.   Išjungti pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu.
54.   Kiek kartų padidėja stabdymo kelias, jei greitis padidėja nuo 20 km/h iki 60 km/h?
1.   3 kartus.
2.   6 kartus.
3.   9 kartus.
55.   Kiek kartų padidėja stabdymo kelias, jei greitis padidėja du kartus?
1.   Du kartus.
2.   Tris kartus.
3.   Keturis kartus.
56.   Kaip vadinasi kelias, kurį nuvažiuoja automobilis, kai vairuotojas pamato kliūtį ir paspaudžia stabdžių pedalą?
1.   Kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką.
2.   Sustojimo kelias.
3.   Stabdymo kelias.
57.   Kaip vadinasi atstumas, kuri automobilis nuvažiuoja nuo stabdžių pedalo paspaudimo momento, kol visiškai sustoja?
1.   Kelias, kurį nuvažiuoja per vairuotojo reakcijos laiką*
2.   Sustojimo kelias.
3.   Stabdymo kelias.
58.   Kaip vadinamas atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebi pavojų ir automobilį visiškai
sustabdo?
1.   Stabdymo kelias.
2.   Sustojimo kelias.
3.   Kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką.
59.   Kokią įtaką stabdymo keliui turi ratų blokavimas?
1.   Sutrumpėja stabdymo kelias.
2.   Pailgėja stabdymo kelias.
3.   Įtakos neturi.
60.   Kodėl išjungus pavarą pavojinga ilgai stabdyti automobilį stačioje
nuokalnėje?
1.   Gali sugesti sankaba ir pavarų dėžė.
2.   Gali perkaisti ir užsiblokuoti stabdžiai.
35
 
61.   Kuriuo atveju galima panaudoti stovėjimo stabdį greičiui
mažinti stabdant?
1.   Negalima.
2.   Galima bet kuriuo atveju.
3.   Galima, kilus avarinei situacijai, sugedus darbiniam stabdžiui.
62.    Nuo ko priklauso stačioje nuokalnėje pavaros pasirinkimas
stabdant varikliu?
1.   Kuo statesnė nuokalnė, tuo aukštesnė pavara.
2.   Kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnė pavara.
3.   Pavaros pasirinkimas nepriklauso nuo nuokalnės statumo.
63.   Jus akina saulės spinduliai, kaip pasielgsite?
1.   Nekreipsite į tai dėmesio.
2.   Sumažinsite greitį, toliau važiuosite tik įsitikinę, kad bus saugu.
3.   Toliau nevažiuosite.
64.   Kodėl pavojinga važiuoti dideliu greičiu?
1.   Greičiau nusidėvi padangos.
2.   Padidėja autoavarijos tikimybė.
3.   Padidėja kuro sąnaudos.
4.   Visi išvardyti atvejai.
65.   Kokios spalvos atšvaitai turi būti transporto priemonės gale?
1.   Baltos.
2.   Raudonos.
3.   Geltonos.
66.   Jūs važiuojate apsnigtu keliu, išmuštomis provėžomis. Netikėtai automobilis išvažiavo iš provėžų. Kokie jūsų veiksmai?
1.   Staigiai stabdysite, kad sumažintumėte važiavimo greitį.
2.   Tvirtai laikydami vairą, laipsniškai grąžinsite automobilį į provėžas.
67.   Jeigu vairuotojas nusprendė atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jam draudžiama:
1.   Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jeigu nesiimta priemonių, kad ji savaime nepradėtų važiuoti.
2.   Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles kelyje esant intensyviam eismui.
3.   Atidaryti vairuotojo dureles, esant kelyje intensyviam eismui. Išlipti jam galima tiktai per keleivio dureles.
4.   Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
 
68.   Jeigu važiuojant motociklu jūsų pečiai trukdo naudotis galinio vaizdo veidrodėliu, būtina?
1.   Anksčiau pradėti rodyti posūkio signalą.
2.   Nerodyti įspėjamųjų signalų.
3.   Paaukštinti galinio vaizdo veidrodėlių atramas.
4.   Anksčiau pradėti stabdyti.
5.   Anksčiau pradėti rodyti posūkio signalą ir stabdyti.
69.   Sankryžoje sukdami į kairę prieš pat manevrą jūs:
1.   Įjungiate posūkio signalą.
2.   Pažvelgiate per petį atgal.
3.   Pasirenkate saugų greitį.
4.   Persirikiuojate į reikiamą eismo juostą.
70.   Važiuojant tamsiu paros metu tolimąsias žibintų šviesas reikia perjungti į artimąsias tada, kai jus lenkiantis automobilis:
1.   įjungė įspėjamąjį posūkio signalą.
2.   Susilygino su jumis.
3.   Aplenkė Jus.
71.   Vairuodami motociklą jūs galite naudotis mobiliuoju telefonu tada, kai:
1.   Sustojote saugioje vietoje.
2.   Motociklas turi automatinę pavarų dėžę.
3.   Eismas nejudrus.
4.   Sumažinate greitį.
72.   Prieš pradėdami važiuoti naujo modelio motociklu, jūs:
1.   Paprašysite draugo, kad kartu pravažiuotų.
2.   Važiuosite vienas, kadangi turite vairavimo patirtį.
3.   Gerai susipažinsite su šio modelio stabdžių ir valdymo įtaisų veikimu.
73.   Kokie veiksniai turi įtakos kelio kokybei ir eismo saugumui?
1.   Duobėtas kelias.
2.   Požeminių komunikacijų šulinių dangčiai.
3.   Alyvos dėmės.
4.   Pabirusi akmens skalda.
5.   Visi išvardyti veiksniai.

Būkite atsargūs prieš gerdami ir sėsdami už vairo: Vairuotojų kraujyje turės būti mažiau promilių

http://www.verslosavaite.lt/content/view/1748/1/