Jeigu priklausote tiems statiniams beveik 90 proc., kurie perka dėvėtus automobilius, situacija tampa gerokai įdomesnė.

Tarkim, jūs turite laisvo laiko ir užtektinai lėšų dėvėtam automobiliui, sėdate į autobusą, nuvažiuojate į Vokietiją ar Olandiją ir parsivarote automobilį. Belieka jį išmuitinti, užregistruoti, pereiti techninę apžiūrą, apdrausti ir ramiai važinėti. Tokią kelionę gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas, taigi tenka rinktis iš paprastesnių variantų.

Bene pats paprasčiausias, bet ir pavojingiausias būdas – pirkti automobilį pagal skelbimą. Paprasta, nes skelbimų laikraštį vartyti ar naršyti internete galima šiltai ir maloniai sėdint namuose. Skelbimų apie parduodamus automobilius apstu ne tik specializuotose reklaminiuose leidiniuose, bet ir paprastuose dienraščiuose, tad rinktis yra tikrai iš ko. Suradus norimą variantą, lieka susisiekti su šeimininku, ir ... darosi įdomu. Pirmiausia reikia, kad šeimininkas būtų iš to paties miesto kaip ir jūs, nes kitaip iki norimo automobilio teks keliauti pačiam ar ieškoti kito varianto. Susitikus ir apžiūrėjus dėl kainos, paprastai, dar galima derėtis. Jei skelbime buvo parašyta, kad „automobilis geras“ ar „daug privalumų“, nusiderėti gali ir nepavykti. Be to, perkant iš fizinio asmens daug sudėtingiau bus su lizingu. Tokiu atveju paprasčiau ir greičiau būtų imti vartojamąją paskolą, tačiau joms taikomos didelės palūkanos. Sutarus dėl kainos, mašiną belieka perregistruoti ir, atrodytų, viskas. Rekomenduojama pakeisti tepalus, oro filtrą ir galima važinėti. Deja, dažnas atvejis, kai „labai geros“ mašinos pardavėjas pamiršta pasakyti, kad prieš tai atsuko atgal spidometro skaitliuką, įbrėžimą užtepė prieš pat pardavimą, mašinos atraminiai guoliai baigia iškristi, klimato kontrolė neveikia, o žvakes verčiau išsukinėti servise su pneumatine aparatūra. Jei tai būtų vienetiniai atvejai, būtų galima jų neminėti, tačiau beveik kiekviena iš fizinio asmens pirkta mašina turi savų „paslapčių“, kurios pradeda lįsti pačiu netinkamiausiu laiku. Liūdniausia tai, kad pinigai sumokėti, pardavėjas kažkur sėkmingai dingęs, o „labai puikų“ automobilį remontuoti tenka patiems ar, skubos tvarka truputį aplopius, perleisti kitam laimingam savininkui. Taigi, prieš pirkdami automobilį iš privataus asmens nepatingėkite užsukti su juo į artimiausią techninės apžiūros stotį, pamėginkite pereiti techninę apžiūrą. Jei pavyks, galima tikėtis, kad rimtų problemų automobilis neturi. Jei automobilis pirktas, prižiūrėtas Lietuvoje ir turi serviso knygutę, nepatingėkite bent paskambinti į prižiūrėjusį servisą ir pasiteirauti, kokie darbai buvo atliekami. Blogiausiu atveju užsukite į pirmą pasitaikiusį servisą ir paprašykite ten patikrinti automobilį. Verčiau jau sumokėti 100 Lt už apžiūrą, negu vėliau kišti pinigus taisant „netikėtai“ išlindusius gedimus. Tokių gali atsirasti, jei automobilis atgabentas iš Amerikos, bet kainavo mažiau negu kiti to paties prekių ženklo automobiliai. Istorijos apie skendusius automobilius nėra laužtos iš piršto.

Kitas variantas – važiuoti į automobilių turgų. Turguje galima sutikti pavienių asmenų, parduodančių savo automobilius tiek čia, tiek ir per skelbimus, tačiau yra ir kitokių galimybių. Tarkim, asmenys ar nedidelės įmonėlės, nuolat užsiimančios automobilių importu. Tokie nuolatiniai pardavėjai, dažniausiai, rūpinasi savo reputacija, todėl bent minimalias garantijas mašinai galima gauti. Taip pat, imant automobilį „tiesiai nuo tralo“, galima tikėtis, kad spidometro rodmenys bus tikri, o ne Lietuvoje eksploatuotas automobilis – geriau prižiūrėtas. Perkant turguje iš registruotos įmonėlės galima tikėtis, kad vienas ar kitas bankas paprastesnėmis sąlygomis leis tokį automobilį įsigyti lizingu. Šiuo atveju lizingą galima vertinti kaip savotišką garantą, nes pinigai į pardavėjo sąskaitą bus pervesti tik tada, kai automobilis bus perregistruotas pirkėjui, o tai įvyks perėjus techninę apžiūrą. Tai šiek tiek apsaugo nuo techniškai netvarkingo automobilio įsigijimo, tačiau tik tokiu atveju, jei techninė apžiūra atliekama sąžiningai ir laikantis taisyklių. Kita vertus, pirkėjas turi būti suinteresuotas kokybiškos mašinos įsigijimu. Be to, iškart radus rimtų trūkumų, galima mėginti numušti kainą ir taip kompensuoti artėjančio remonto išlaidas. Be to, kaip ir perkant pagal skelbimą, galima užsukti į automobilių servisą ir paprašyti patikrinti automobilį. Kai kurie pardavėjai linkę duoti savo parduodamą automobilį porai dienų pabandyti. Su tokiu pasiūlymu, aptarus su pardavėju sąlygas, būtina sutikti, nes bus laiko nuodugniau apžiūrėti pasirinktą automobilį ir išvengti skaudžių nusivylimų.

Tiek perkant automobilį pagal skelbimus, tiek turguje nereikia žavėtis labai maža automobilio kaina. Geras daiktas nėra pigus. Tos pačios klasės ir tų pačių metų automobilių kaina gali skirtis, tačiau ji negali būti mažesnė keliais ar keliolika tūkstančių litų. Taip pat, jei žinote, kokio automobilio norite, rekomenduotina pasiieškoti apie jį informacijos kad ir tame pačiame internete. Yra tikrai nemažai tinklalapių, kuriuose aprašomi automobiliai ir galimi jų gedimai. Verčiau sugaišti papildomą pusdienį aiškinantis, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis vieną ar kitą modelį, negu vėliau dienas leisti servise.

Trečias, iš pirmo žvilgsnio patraukliausias, būdas – pirkimas iš specializuotų centrų ar oficialių mašinų platintojų. Pradžioje viskas atrodo labai gražiai: prižiūrėtos, techniškai tvarkingos mašinos, garantijos, galimybė pirkti išsimokėtinai ir net galimybė rinktis iš kelių lizingo bendrovių. Deja, visas pradinis žavesys išgaruoja, kai teorinės idėjos mėginamos įgyvendinti praktiškai. Pirmiausia tampa aišku, kad dėvėtos mašinos specializuotuose centruose ar pas oficialius platintojus kainuoja keliais ar keliolika tūkstančių brangiau negu perkant pagal skelbimą ar turguje. Jei pirksite automobilį išsimokėtinai, jis dar labiau brangs, o KASKO draudimas, kuriuo kitu atveju galėtumėte ir nesidrausti, taps privalomas. Išsimokėtinai galėsite pirkti, jei bankas sutiks finansuoti jūsų pirkinį, o jis gali ir nesutikti. Daugumas bankų reikalauja, kad lizingu perkamo automobilio amžius pasibaigus lizingui nebūtų didesnis kaip 9 metai. Taigi, perkantiems 7–8 metų automobilį gali tekti pagalvoti apie vartojamąją paskolą, kurios procentai didesni negu lizingo, arba sukandus dantis pasiruošti mokėti didesnes įmokas ir automobilį išsipirkti per metus ar dvejus. Yra bankų, kurie nesutinka finansuoti automobilio pirkimo lizingu, jei jis kainuoja mažiau negu 20 000 Lt. Be to, jei pasirenkate ne to banko, kuriame laikote savo pinigus, lizingą, jums teks pasirinktai lizingo bendrovei leisti išnagrinėti jūsų SODROS duomenis, pristatyti ataskaitas apie pajamas ir pan. Jei visi šie sunkumai bus įveikti, galėsite pasirašyti sutartį su pasirinkta bendrove ir sumokėti administravimo mokestį, kuris gali siekti nuo 190 iki 450 Lt.

Išsiaiškinus su banku, reiktų nepamiršti apžiūrėti automobilį. Reikalas tas, kad specializuoti centrai ir oficialūs platintojai skirsto automobilius į „savus“ ir „svetimus“. „Savi“ automobiliai greičiausiai bus prižiūrėti, techniškai tvarkingi, jiems galima tikėtis garantijos (standartinis variantas – 6 mėn. su ar be ridos apribojimo), vadybininkai surinks apie juos visą jus dominančią informaciją ir, jei tai būtina, pereis techninę apžiūrą. Tokie dalykai kainuoja, todėl, pirkdami dėvėtą automobilį specializuotame centre, žinokite, kad jis kainuos brangiau negu turguje. Beje, pusmetinė garantija taikoma tik varikliui, pavarų dėžei ir automobilio kompiuteriui, jei toks yra. Taigi, rutulines atramas, amortizatorius ar atramines gumas teks keisti patiems.

Jei automobilis „svetimas“, priimtas parduoti komiso pagrindais ir tiesiog stovintis pardavėjo kieme, garantijos jam niekas neduos, informacijos apie jo techninę būklę teks ieškotis patiems, o techninę apžiūrą vadybininkas pereis tik laimingai sutapus aplinkybėms (tarkim, jie žiemą mašina bus su žieminėmis padangomis). Beje, net ir „svetimas“ automobilis tokioje vietoje kainuoja brangiau negu jo analogai turguose, tad galvokite, ar verta permokėti. Be to, galima tikėtis, kad jau perkant automobilį atsiras nenumatytų išlaidų (padangos, tepalai, diržai ir pan.), kurias teks padengti iš savo kišenės.

Tiesa, net ir pasirinkus mašiną niekas neprieštaraus, jei jums kils įtarimų ir atsisakysite pirkti konkretų automobilį. Tokiu atveju tikriausiai bus pasiūlytas kitas modelis, bet niekas nenorės grąžinti įmokėto avanso, kuris čia vadinamas „rezervacijos mokesčiu“, tad prieš išsiskirdami su pinigais gerai pagalvokite, ar tikrai atėjote į tą vietą, į kurią norėjote, ar perkate tokį automobilį, kokio norėjote.

Devynis kartus pamatuok, o dešimtą pjauk. Gero kelio.


www.autoreviu.lt

O gal tiesiog tai masina ne pagal kisene?