Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=4258040 Automatas”. Svarbiausia - priežiūra
Almantas Karčiauskas,
www.DELFI.lt2004 gegužės mėn. 4 d. 10:21
"Autoverslas"
Stovint kamštyje taip lengva suprasti, kodėl beveik 90% JAV eksploatuojamų automobilių turi automatines pavarų dėžes. Vieni jas dievina, kiti- tiesiog negali pakęsti. Tai skonio ir amžinų diskusijų dalykas.
Tačiau faktas tas, kad automobilių su tokio tipo pavarų dėžėmis mūsų krašte vis daugėja. Tiesa, nors mūsų gatvėmis ir keliais rieda jau nemažai “automatų”, tačiau daugeliui vairuotojų ne tik jų sandara, bet ir elementarios eksploatacijos subtilybės vis dar yra terra incognita.
Prieš porą savaičių viename iš Lietuvos automobilių turgų teko matyti gan tradicinį vaizdelį - 1993 metais pagamintą “Fiat Croma” jos šeimininkas pardavinėjo visai pusvelčiui. Priežastis - sugedęs “automatas”. Automobilio šeimininkas išsišnekėjo, kad automobilį pirko prieš pusmetį ir savo pirkiniu labai džiaugėsi, bet vieną dieną... pavaros nustojo persijunginėti. Paklaustas ar per tą pusmetį bent kartą tikrino ar apžiūrėjo pavarų dėžę, solidaus amžiaus vyriškis atsakė neigiamai.
Inžinerija ir statistika
Į automobilius su automatine transmisija daug kas vis dar žiūri su nepasitikėjimu, tačiau inžineriškai automatinė transmisija su hidrotransformatoriumi yra nors ir sudėtingas, tačiau labai patikimas agregatas. Specialistai tvirtina, kad tvarkingas ir teisingai eksploatuojamas “automatas” yra patikimas mechanizmas ir gali “pragyventi” net ir patį automobilį.
Be viso to, automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis gerokai sumažėja transmisijos dinaminės apkrovos, mažesnis (mažiau junginėjamos pavaros, nėra “pergazavimų”) toksinių medžiagų kiekis išmetamose dujose. Tiesa, mašinų su “automatais” kaina yra didesnė, jos naudoja šiek tiek daugiau kuro. Ir dar, automatinių pavarų dėžių nemėgsta aktyvaus vairavimo mėgėjai.
Na o dėl jų patikimumo, tai bent jau Lietuvoje labai dažnai tenka girdėti apie bėdas, kylančias dėl automatinių pavarų dėžių. Kyla klausimas, kodėl agregatai pasižymintys pavydėtinu resursu ima ir pakiša kiaulę savo šeimininkams? Į tai prieš porą metų atsakė britų Karališkasis automobilių klubas (RAC) kartu su kompanijos ZF atstovais apibendrinęs 5000 automatinių pavarų dėžių gedimų priežastis.
Remiantis šio tyrimo duomenimis 5% gedimų priežastis buvo gamyklinis brokas, 23% automatinių pavarų dėžių sugedo dėl detalių susidėvėjimo ir net 72% - dėl neteisingos eksploatacijos ir priežiūros! Ir visa tai šalyje, kur automobilių remonto dirbtuvėse užtenka kvalifikuotų meistrų, o automobilinė kultūra viena iš aukščiausių. Galima spėti, kad mūsų krašte dėl netinkamos priežiūros gyvenimą anksčiau laiko baigia daug daugiau “automatų”. Taigi, jūsų dėmesiui keletas pastebėjimų, kaip praiilginti automobilio “automato” amžių ir sutaupyti ne vieną litą.
Priežiūros pagrindai
Automatinės pavarų dėžės sveikatos pagrindas - tai sukimo momentą perduodančio skysčio, specialios alyvos, kokybė. Automatinės transmisijos “sveikatą” labai paprasta nustatyti pagal alyvos būklę, t.y., spalvą ir kvapą. Šviežiai pakeistas, tvarkingos automatinės transmisijos tepalas yra rausvos spalvos.
Jei pavarų dėžės karteryje teliūskuojasi pageltonavusi ar net pajuodavusi alyva - ją reikia keisti. Skubi pagalba pavarų dėžei reikalinga ir tuomet, kai net ir neseniai keista alyva yra pajuodusi ir turi charakteringą svilėsių kvapą - tai rimtas ženklas kad frikcionai buksuoja.
Jei važinėjate pagyvenusiu automobiliu, nepamirškite metodiškai patikrinti automatinės pavarų dėžės tepalo lygio. Viena iš dažniausių “automato” gedimų priežasčių - sumažėjęs alyvos lygis, pvz. dėl nehermetiškų ir tepalą leidžiančių riebokšlių. Kai pavarų dėžėje trūksta tepalo, hidraulinėje sistemoje sumažėja slėgis. Tuomet frikcionai greičiau pradeda buksuoti, ir agregatas, kaip sako specialistai, “sudega”. Tokių pasekmių nesunku sulaukti net ir tuomet, kai pavarų dėžės karteryje trūksta tik 100 - 200 kubinių cm. alyvos.
Negerovėmis gresia ir alyvos perpildytas automatinės pavarų dėžės karteris. Todėl specialistai rekomenduoja tepalo kiekį pagyvenusiuose “automatuose” tikrinti bent porą kartų per mėnesį. Atminkite, kad alyvos lygis matuojamas veikiant varikliui. Ant tepalo matuoklės strypo, kaip taisyklė, būna žymos ir šaltam, ir įkaitintam tepalui. Jei ant matuoklės strypo žymos nenurodoma matavimo temperatūra, tuomet derėtų tepalo lygį matuoti pavarų dėžei įšilus.
Automatinės pavarų dėžės itin išrankios tepalams. Jokiu būdu nevalia į jas pilti kitokį tepalą, nei reikalauja gamintojas. Daugumoje pagyvenusių automobilių “automato” alyva keičiama kas 30 tūkst. kilometrų.
Važiavimas ir meistrai
Sugadinti “automatą” gana paprasta ir neteisingai važiuojant. Èia būtų vienas pagrindinis patarimas - sėdę prie tokio automobilio vairo, kelyje nepulkite pavarų svirties karštligiškai junginėti iš vienos pozicijos į kitą.
Dėmesio - iš R į D ir atvirkščiai svirtį pervesti galima tik pilnai sustojus automobiliui. Tai prisiminkite ir užklimpę - “įsiūbuoti” automobilį su “automatu” pavojinga jo sveikatai.
Neleiskite užkaisti varikliui, nes tuomet perkaista ir automatinė pavarų dėžė, o pastarosios perkaitimas - tai vienas žingsnis iki nepageidaujamo remonto. Taipogi, jei tektų automobilį su “automatu” vilkti, prisiminkite, kad maksimali tokio transportavimo distancija, priklausomai nuo pavarų dėžės modelio, yra nuo 10 iki 40 kilometrų.
Ir svarbiausia, visuomet atminkite, kad mažos išlaidos gali apsaugoti nuo didelių praradimų. Venkite konsultuotis su abejotinos kompetencijos meistrais - juk remontuoti savo automobilio variklio neatiduotumėte pvz. padangų montavimo specialistui.
www.DELFI.lt