Sveiki visi,
Aš Aurimas ir noriu papasakoti savo pirmąjį nuotykį su quattro.
Turiu Audi 100 C4 2.8 Quattro, tai pirmoji mano nuosava mašina ir labai ja džiaugiuosi, nes ji - Quattro. Visada buvau prijaučiantis quattro ir apie jas svajojau.
Mašiną nusipirkau 2010-04-14.
Veiksmas vyksta 2010-04-24.
Istorija prasidėjo tuo, kad paskambino draugas ir paprašė pagalbos, nes jie buvo užklimpę pievoje prie Nemuno (važiavo žvejoti). Kadangi man labai rūpėjo prabandyti keturių ratų pravažumą, nes su quattro buvau spėjas tik gerai kelis kartus ratus ant žvyro prakasti, o ir draugui pagalbos suteikti atsisakyti negalima, tai žinoma sutikau.
Už ~15-20min mes jau važinėjam panemunėje ir ieškom užklimpusių draugų, po 5min ir poros skambučių surandame nelaimėlius. Privažiuojame, draugiškai iš jų pasijuokiame, kad ne su jų mašina žvejoti tokiomis pievomis reikėjo važiuoti (Renault Megane, nuo asfalto vos pakilusi) ir nieko nelaukia imamės gelbėjimo darbų. Nusprendėm, kad juos geriausia bus ištraukti pro ten kur atvažiavo, nes toliau dar blogiau, aš pagalvojau, kad savo mašina man reikėtų apsisukti ir mašinas sukabinti galais, nes taip man bus paprasčiau vairuoti ir traukti. Sėdu į savo mašina, kad ją apsukti galu, užsikuriu, pavažiuoju į priekį, įjungiu atbulinę pavarą, kad privažiuoti prie jų, o mano Audi nei krust. Pasimetu.
Įjungiu blokiruotę (DIFF mygtuką) - nieko. Pasidaro gėda. Išlipu iš mašinos, o mašinos priekis jau ant pilvo. Dar labiau pasimetu ir nustembu.
Toliau bandymas išstumti - nieko nesigauna. Nuleidžiam rankas, pradedam juoktis.
Kito varianto, kaip dar kam nors skambinti - nėra, kastuvų ir nieko kito neturim, su meškerėmis nekasim. Skambinam dar vienam draugui, kuris turi džipą, už gero pusvalandžio mūsų draugas su džipu ir drauge pasirodo (džipas Jeep Grand Cherokee, senesnės laidos, tas toks kampuotas). Toliau ta pati istorija, pamąstymas kaip traukti, trosų kabinimas ir visą kitą. Traukimas, Megane net nesukrutėjo. Nusprendžiam džipą perstatyti į kitą vietą. Atkabinam trosą, džipas nei krust. Pasipila saldus juokas, mano pasimetimas ir gėda jau garuoja,
atsipalaiduoju ir mintyse atsiprašinėju savo Audi.
Bandymas išstumti džipą nesėkmingas.
Pasijuokę susirūpinam kas dabar visus ištrauks.
Pradedam ieškoti pažįstamų ūkininkų ir/ar draugų kurie turi traktorius. Man pradeda darytis nebelinksma, nes nieko kas turi traktorių nepažįstu ir pradedu galvoti, kad į kaimą jau šiandien nespėsiu. Po 10min skambinimo vienam draugui pavyksta surasti išsigelbėjimą - traktorių. Laukiam traktoriaus. Belaukdami traktoriaus ir neturėdami ką veik pradėjom gelbėti džipą, nes vėjas tą dieną ir šiaip labai didelis, o mes dar prie Nemuno, atviroje pievoje (jei kas prisimena tą vėją, kuris buvo šeštadienį). Šalta. Žemė permirkusi, nes ta pieva dar neseniai buvo užsemta patvinusio Nemuno ir žemę gali tiesiogine to žodžio prasmes su kojomis minkyti. Visų batai murzini. Net einant pėsčiomis, jaučiasi kaip kojos sminga gilyn. O iš mašinos ta pieva atrodo sausutėlė, pernykštė žolė trašką, net uždegti galima, o žemė žliugsi. Raunam sausą žolę, kišam po džipo ratais, žvejai su guminiais bando pratrypti ir išspardyti žemę, kad lengviau eitų išvažiuoti. Bendromis mūsų pastangomis džipas išvažiuoja atbulas ir nuvažiuoja ~10m, ten jau pirmą pavara ir bandymas nuvažiuoti toliau, kur sausiau, bet vėl vos neužklimsta ir su mūsų pastumimu, įsivažiuoja ir išvažiuoja toliau.
Jau šilta kojoms ir jaučiasi visiems moralinis pasitenkinimas.
Pas visus veiduose didelės šypsenos. Dar kelios minutės ir pamatom traktorių. Pirmą traukią mane, traukia per galą, aš įsijungęs DIFF ir atbulinę pavarą bandau palengvinti traukimą, tačiau gaunasi tik dar prasčiau, nes žemę kuri tokio kietumo kaip sviestas, tik iškasu iš po ratų, nors gazo duodu visai mažai. Nutrūksta trosas (trosas iš maximos, tas toks nepaplokščias, apvalus). Pradedu mintyse galvoti, kas tik traktorius turėtų kažką rimtesnio, nes trosų daugiau niekas neturime. :/ Tuojau pat užkabinamas geras metalinis trosas (mintyse galvoju: ačiū traktoristui
). Traktoriaus vairuotojas liepia man nieko nedaryti. Su pirmu traukimu mane atrodo be jokių pastangų ištraukia ir nutempia tiesiai ant sausos pievos. Toliau Megane eilė - ištraukia tarsi per sviestą.
Visi atsisveikinam ir išsiskirstom.
Suprantu, kad persistengiau važiuodamas į tokią pievą, ir joje užklimti galima beveik su bet kuo. Taip pat galvoju, kad mano užklimpimui, galėjo padėti ir maža vairavimo patirtis.
Štai toks mano pirmasis Quattro išbandymas.
Pridedu kelias telefonu padarytas foto savo Audi ir kitų nelaimėlių.
Pieva tikrai atrodo sausai, ar ne?