Makaule:
Oho tai jei pasikabinsi ant duobes ir vienas ratas tabaluos pats neisvaziuosi??
Net sublokaves galini difa??

Pradejusysis:
 nesvarbu kokio ilgio straipsnis parasytas.. Is Bieso lupu, Dievui i ausi  neina  na pagalvokite, kolega makaule, jei diferencialas yra UZBLOKUOTAS, tai sukasi abu ratai vienu metu.. 


Jeigu kalbame apie II q karta, kurios centre stovi torsenas ir ore  pakibo vienas priekinis ratas - gali likti tupeti kur ir esi junginedamas galinio tilto blokavima iki pazaliavimo. tokiu atveju reiketu nuspausti stabdi (su protu aisku), kad priekine asis rodytu pasipriesinima daugiau uz nuli arba labai maza reiksme, (pasipriesinimas turi sudaryti bent vieva dali is penkiu, kuri daro galine asis). Taigi tokiu atveju torsenas nustos veikti kaip laisvas difas ir sukimo momenta perrduos i galine asi ir isvaziosi is tos vietos, kur pakabinai savo priekini rata ore. Galit paekperimentuot garaze su kokio draugo masina ir donkratu si "stabdziu nuspaudimo" efekta galima pamatyti ir su viena asimi varoma masina. Pkelkit ant dokrato varanciaja asi i ora, ijunkit pavara ir spauskit gaza.... jeigu neblokuotas reduktorius, arba torsenas - ratas smagiai suksis ore, o masina saugiai kabes ore. tik palieskit stabdzius ir masina nuleks nuo donkrato ir isimuris i siena.

kas kita jeigu II q kartos galinis ratas pakibo ore. Tuomet ijungus galinio difo blokiruote reikalai turetu isispresti.

Domas:

Ne nu. Pribridau. Dar neatsakinėsiu į klausimus, neaišku iš teorijos. Tai nesąmonė. Nafik buvo sukurtas laisvas difas? -> Tam, kad posūkio metu (pvz jei tarp galiniu stovi tas difas), ratas, kuris turi suktis daugiau, ir suktųsi daugiau, netasytų mašinos, neplėšitų padangų. Tai jei torsenas dirba atvirkščiai, kai vidinis posūkio ratas turi daugiau apkrovos, t.y. jam sunkiau suktis, gauna didesnį sukimo momentą, o išorinis mažesnį... Tai kas gaunas? Plėšosi mašina? Kertasi su logika.

Tai gal Torsenas dirba taip, kad n.s. [posūkyje ant afsalto neslystant, ar važiuojant tiesiai] jis būna kaip laisvas difas, o kai jau supranta, kad kairys ratas apsisuko 15 kartų daugiau negu dešinys [supranta, kad jau slydimas vyksta], tada įjungia torseniškas galimybes ir jau tada sunkiau besisukančiam duoda daugaiu sukimo momento?

Na čia mano teorija, nes kitaip neįsivaizduoju, kaip jis gali netasyti mašinos posūkyje. Paaiškink. Ačiū. Sveik

Pirmoje pastraipoje tu ivelei logine klaida destudamas savo mintis apie torsena. Viskas vyktu taip kaip tu isivaizduoji, jeigu torsenas blokuotu ratus - tada vyktu tas padangiu plesymas ir tampymas (visi si jausma zino kas bande ant asfalto apsisukineti su ijungtom Iq kartos blokiruotem). Taisau tavo klaida: torsenas neblokuoja ratu! torsenas perduoda sukimo momenta i ta rata kuriam sunkiau suktis! (tuo pat metu neuzdrausdamas ratui, kuris rodo mazesni pasipriesinima suktis kitokiu greiciu).

Atminkim viena dalyka, kad kiekvienas produktas (siuo atveju atskirais produktais galime laikyti q kartas) yra skirtas kaskokiam konkreciam tikslui o ne visom gyvenimo situacijom, nes kitaip neimanoma juk. norit gerai jaustis bekeleje, buizose , ratams kabant ore? rinkite I q karta. Norit gerai jaustis gatvese, kuriose kartais pasitaiko sniego ar kitu sunkiau  (kitoms masinoms sunkiau )pravaziuojamu atkarpu - rinkites kitas kartas ir t.t., nes su 1 q bus jau nepatogu tas blokiruotes jungineti, isiungineti, nervintis kaip ant posukio tasosi masina sublokuotais difais gavusi geresni sukibima.... tiek va...