žiūrėjai linką? ar buvai ten?
istrauka mega,kad klysti ;)Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė pastebi, kad lietuviškas šaltis išties labiau laužo kaulus nei sibirietiškas.„Tiesa, mes gyvename platumoje, kurioje pakankamai drėgna ir vėjuota. Vėjas nuo žmogaus nupučia šilumą, todėl jis jaučia daug žemesnę temperatūrą. Taigi kai buvo šalta, bet sausa ir saulėta, žmonės jautėsi geriau nei tuomet, kai prasidėjo pūgos. Sibire, nors temperatūra nukrenta kur kas žemiau, sausa ir nėra vėjo. Jei būtų toks vėjas ir drėgmė, kaip pas mus, žmonės šalčio tikrai neištvertų. Pavyzdžiui, 60 laipsnių šaltis, pakilus vėjui, jaustųsi kaip 80-90 laipsnių žemiau nulio. Tai jau ekstremalu.
Kita vertus, atvykę sibiriečiai ar šiauriečiai, kuriems nebaisus spiginantis šaltis jų namuose, skundžiasi, kad Lietuvoje jiems šalčiau. Čia jie iškart sužvarbsta, tuo tarpu savo šalyje į 50 laipsnių šaltį gali išeiti net be pirštinių. Jų organizmas turi savo genetinį kodą, todėl prisitaikęs prie tokių temperatūrų“, - sakė specialistė.
Anot jos, dėl drėgno klimato ir karščius mes ištveriame sunkiau nei Pietų šalių gyventojai. Bet kuriuo metų laiku žmonės geriau jaučiasi, kur yra sausa. Tikrąją temperatūrą atspindi vėjo žvarbumo arba karščio (vasarą) indeksas, kurį skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Bėda dar ir ta, kad mes nemokame teisingai elgtis nei esant dideliam karščiui, nei šalčiui. Pavyzdžiui, per vasaros karščius, užuot daugiau sėdėję namuose, be galvos apdangalų lekiame į gatvę ar gamtą. A. Galvonaitė pataria nepiktnaudžiauti grynu oru ir žiemą.
„Į lauką eiti, žinoma, galima, ypač jei žmogus sveikas. Tik nereikia organizmo varginti ekstremaliais dalykais. Pavyzdžiui, jei žmogus nenori atsisakyti įpročio sportuoti lauke, jis turėtų gerokai sulėtinti tempą ar pasirinkti lengvesnius pratimus. Apskritai reikėtų judėti lėčiau, nes didelis šaltis trikdo kvėpavimą, veikia kraujagysles, todėl ypač pavojingas širdininkams“, - teigė pašnekovė.