nu, bet va toks tikras straipsniukas apie tikra gyvenima ir be tokiu pagrazinimu. ji galima butu pavadinti netgi ojektyviu....
Automobilio pirkimas Lietuvoje dažniausiai yra loterija. Lošimas, kuris gali baigtis ne tik didelės sumos iškeitimu į metalo laužą, bet ir pavojais gyvybei. Tiesa ta, kad dalis šalies keliais važinėjančių automobilių yra tokie patys, kaip sukiužę kibirai Afrikos keliuose. Vienintelis skirtumas, kad lietuviškas šlamštas ant keturių ratų – gražiai įpakuotas.
Maža to, Lietuvoje išvystyta tokia „pakavimo“ sistema, kad jos veikėjai pinigus žeriasi nei baudžiami, nei bijodami galimų bausmių. O tautiečiai už sunkiai sutaupytus pinigus gauna skatikų vertą ir nesaugų automobilį.
Tokią nuomonę rėžė Alfa.lt kalbintas automobilių meistras. Vyras gerą dešimtmetį ardo, taiso, surinkinėja automobilius, ruošia juos techninei apžiūrai, pardavimui. Beveik visą tą laiką jis dirba nelegaliai, nemokėdamas mokesčių, neteikdamas klientams jokių garantijų. Automobilius jis paruošia taip, kad šie išvažiuotų, pereitų pirmą apžiūrą ir kažkiek nuvažiuotų. Visa kita esą ne jo reikalas, ypač tuo atveju, kai subtiliai paruoštos klastotės iškart nepastebi nei pirkėjas, nei techninės apžiūros specialistai.
Padirba viską
„Tarkim, po avarijos sulaužytus salono apdailos plastikus sutvarko gretimame miestelyje. Niekas neperka naujų, neperka net naudotų iš laužynų. Nuvežama, sulydoma, naujai išliejama. Įspaudžiami visi reikalingi užrašai, standartai, saugumo žymos“, – pasakojo automobilių meistras.
Suveikusios saugos pagalvės taip pat nei naujomis, nei iš išardytų mašinų nekeičiamos. Apgauti pirkėjui ir automobilio kompiuteriui, kad nešviestų atitinkama lemputė, pasitelkiama keletas paprastų gudrybių.
„Kol neišardysi ir nepamatysi, kad oro pagalvių nebėra, tol nežinosi, kad važiuoji nesaugiai. Tas pats su saugos diržais. Jei jie vieną kartą suveikė, reikia pakeisti tam tikrą fiksatorių, kad vėl veiktų tinkamai. To niekas nedaro. Ne todėl, kad nesugebėtų, bet todėl, kad apgaudinėti kur kas pigiau“, – atviravo pašnekovas.
Tačiau apgavikai dirba ne tik su naudotomis detalėmis. Kartais didelė dalis automobilio surenkama iš pigių dalių, kurias gamina Azijoje esantys fabrikėliai.
„Kartą surinkau mersedesą, visą priekį reikėjo sudėti iš taivanietiškų dalių. Kaip dabar prisimenu, kad visi priekinių lempų fiksatoriai tiko, tačiau pačios lempos buvo įstatytos kreivai. Mašiną pardavimui ruošusio žmogaus pageidavimu teko pripurkšti statybinių putų ir lempas teisingoje pozicijoje pritvirtinti medvaržčiais. Žinoma, iš išorės viskas atrodė idealiai“, – neslėpė vyras.
Tačiau apgaudinėjimo profesionalai taip elgtis drįsta ne visada.
Į Vokietiją – tvarkingos
Dalis į Lietuvą iš Vokietijos atvežamų nenaujų automobilių sutvarkomi ir išvažiuoja atgal į šią šalį. Čia taip pat egzistuoja naudotų mašinų rinka.
„Skirtumas tas, kad automobiliai, kurie išvežami atgal, būna išties sutvarkomi – veikia viskas: oro pagalvės, saugos diržai, dalys sudedamos kokybiškos, o ne pigūs padirbiniai. Net ridos būna neatsuktos“, – sakė meistras.
Perpardavinėtojai taip elgiasi bijodami bausmių, kurios lauktų paaiškėjus, kad parduotas nekokybiškas ir grėsmę kelyje keliantis automobilis.
„Lietuvoje kol kas niekas nieko nebijo. Ir taip bus, kol valstybei bus tas pats, kokiais automobiliais važinėja jos žmonės“, – nukirto pašnekovas.
Pasak meistro, automobilių kokybės skirtumus parodo ir kainų skirtumas Lietuvos bei Vokietijos tinklalapiuose, kuriuose įdedami skelbimai apie parduodamas mašinas. Toks pat modelis Lietuvoje dažnai kainuoja tiek pat arba net keliais tūkstančiais mažiau nei Vokietijoje.
„Iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumas – nesąmonė, juk į Lietuvą reikia mašinas parvežti, paruošti pardavimui, todėl kaina didesnė turėtų būti ne Vokietijoje, o čia. Tačiau yra atvirkščiai ir tą lemia paprastos priežastys – pas mus daugiausia parduodamas laužas, kuris gražiai įpakuotas. O Vokietijoje dažniausiai žinai, ką perki. Žinoma, ir tenai pasitaiko visko“, – kalbėjo vyras.
Lietuviai – patiklūs
Automobilio įsigijimas lietuviams atrodo kaip įprastas ir kasdienis procesas – dalis jį perka su niekuo nepasitarę ar nesibaimindami į apžiūrą vežasi reikalingą grynųjų pinigų sumą. Įdomu, kad gerokai daugiau vyrų (30 proc.) įsigijo automobilį be jokių konsultacijų, skirtingai negu moterys (2 proc.). Tai parodė transporto skelbimų portalo Autoplius.lt liepą inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 900 respondentų.
Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, teigimu, jei lietuviai ne taip patikliai įsigytų automobilius, dažniau galėtų džiaugtis gerais pirkiniais.
„Moterys, mažiau išmanydamos apie automobilius, perka juos daug atsargiau ir, kaip parodė apklausos rezultatai, rečiau nusivilia pirkiniu. 6 proc. moterų nurodė, kad automobilio pirkėjas nutylėjo tikrąją automobilio būklę ir gedimus. O transporto defektų nepastebėjo kas dešimtas vyras“, – tikino automobilių rinkos ekspertas.
Su apie automobilius išmanančiais bičiuliais pirkdami automobilį konsultavosi 43 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 50 proc. moterų, su artimiausiais žmonėmis tarėsi tik 13 proc. vyrų ir net 32 proc. moterų. Vyrai pasitikėjimą turimomis žiniomis parodo ir dažniau įsigydami automobilį be bandomojo važiavimo (11 proc.) negu moterys (4 proc.).
Servisuose tikrina nedaugelis
34 proc. apklausos dalyvių nurodė blogiau nei vidutiniškai žinantys, kaip patikrinti, ar automobilio pardavėjas yra jo savininkas. Savo žinias, kaip patikrinti, ar automobilis buvo patekęs į avariją, liaudiškai tariant, „daužtas“, blogiau nei vidutiniškai vertina 32 proc. apklausos dalyvių. 59 proc. prieš pirkdami automobilį servise neatlieka jo apžiūros.
V. Daukšas atkreipė dėmesį, kad, apžiūrėdami automobilį, pirkėjai patikrintų jo būklę.
„Geriausia investuoti nedidelę sumą – apie 100 litų, nuvažiuoti į nepriklausomą autoservisą ir patikrinti perkamo automobilio būklę. Taip pat reikėtų patikrinti, ar automobilis neturi teisinių apribojimų ir priklauso parduodančiam asmeniui“, – teigė V. Daukšas.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (52 proc.) nurodė, kad automobilį įsigijo ar planuoja įsigyti klasifikuotų automobilių skelbimų portaluose, automobilių turguose – 22 proc., kreipsis į draugus, pažįstamus – 14 proc., naujų automobilių salone ar užsisakys iš užsienio – po 5 proc.
Tema: Kauno pokalbių tema (Skaityta 1469271 kartus)
2024 Vasario 29, 09:56:08 