http://www.vtpsi.lt/node/1373Vasarnamio, kaimo turizmo sodybos statyba ežero pakrantėje (2013-08-01)Informacija atnaujinta 2013-08-14
KLAUSIMAS
Ar galima nusipirkus ar turint pakrantėje žemės statyti vasarnamį ar kaimo turizmo sodybą? Ar galima statyti pastatą ant polių ežere ir vykdyti statybas ant ežero kranto, jei jokių statinių prieš tai nebuvo?
ATSAKYMAS (2013-08-01, Nr.(8.4)-2D-12395)
Informuojame, kad elektroniniame paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 117-4368; 2010, Nr. 72-3616) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, o 11 dalyje nurodyta, kad statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas, papildome 2013-06-21 atsakymą, pateikdami nuomonę apie statybas miške ir vandens telkinio apsaugos juostoje.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužes 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) (Žin., 1992, Nr.22-652; 2012, Nr. 110-5578) XXIX skyriaus „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ 125 dalyje nurodyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos pagal aplinkos ministro patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (toliau –Aprašas) (Žin., 2007, Nr. 23-892). Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymo reglamentai ir apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomi rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose.
Nutarimo 126.1 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9 punkte statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Jeigu paklausime nurodytas pastatas ant polių nepriskirtinas Nutarimo 126.1 punkte nurodytiems pakrantės apsaugos juostose leidžiamiems statyti statiniams, tai tokio statinio statyba valstybinės reikšmės vandens telkinyje (Veisėjo ežeras) ir jo apsaugos juostoje negalima.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) (Žin., 1994, Nr.96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2012, Nr. 132-6688) 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti galioja Vyriausybės nustatyta tvarka, o teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Nutarimą, Aprašą ir įstatymus galite rasti Seimo svetainėje
www.seimas.lt.
Prašome tiksliai nurodyti Jūsų minimų statinių vietą, o jeigu žinote – statytoją, kad galima būtų atlikti jų statybos teisėtumo patikrinimą.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
http://urd.am.lt/VI/article.php3?article_id=1398
Kaip nustatomos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos?2013-01-03
Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372; 2007, Nr. 23-892; 2012, Nr. 82-4302 ). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr. 43-1057; 2012, Nr. 110-5578) 125 p. nurodyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymo reglamentai ir apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomi rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433376&p_query=&p_tr2=2 http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292647
127. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 127.1. įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu;
127.2. lieti srutas arba skystą mėšlą:
127.2.1. neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5 laipsniai, ir arčiau nei per 200 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5 laipsniai;
127.2.2. įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 metrus nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir arčiau nei per 10 metrų nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. kilometrų;
[Punkto redakcija iki 2013-01-01]
127.3. statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija (tačiau visais atvejais atstumai nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte);
[Punkto redakcija nuo 2013-01-01]
127.3. statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis už nurodytą 127.9 punkte);
127.4. steigti kapines;
127.5. užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti sąvartynus;
127.6. barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas;
127.7. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
127.8. auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
[Punkto redakcija iki 2013-01-01]
127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 127.9.1. 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija.
Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
127.9.2. 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.
[Punkto redakcija nuo 2013-01-01]
127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.