Jei sodyba kur nuošalyje, tai žmonės daro pasidaro viską be leidimų, derinimų.
Pakopijuosiu pirmą rastą tekstą, kurį dedam į projektus, kai nebūna miesto tinklų (STR ir atstumai gali būti +/- pasenę).
Nuotekos šiuo atveju valomos ir išleidžiamos į aplinką, galima kaupti sandariame rezervuare ir išvežti po to su spec. technika, galima darytis kokį samadielną rezervuarą iš g/b žiedų.
Vandentiekis
Vanduo tiekiamas siurblio pagalba iš esamo šachtinio šulinio. Vandens apytakinės ir pakartotinio vandens naudojimo sistemos nėra. Karštas vanduo bus ruošiamas vietinėje katilinėje.
Vadovaujantis STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandens ruoša. Pagrindinės nuostatos“ šachtinis šulinys turi būti ne arčiau nei 5 m nuo gyvenamojo pastato ir 8 m nuo vietinės nuotekų valyklos.
Vandentiekio įvadas į pastatą numatomas kloti PE (polietileno) PN10 d32 vandentiekio vamzdžiais. Grunte tiesiamos vamzdyno dalys turi būti paklotos 0,5 m žemiau įšalo gylio iki vamzdžio viršaus ir ne mažesniu kaip 0,003 nuolydžiu vamzdyno išleidimo (šulinio) link. Vandens ėmykla turi atitikti STR2.02.02:2004 reikalavimus, o prieš pradedant naudoti vandenį reikalinga atlikti tyrimus ir nustatyti vandens tinkamumą gerti pagal HN24:2004.
Kanalizacija
Buitinių nuotekų nuvedimas iš projektuojamo pastato numatomas į naujai įrengiamą tipinį buitinių nuotekų valymo įrenginį. Kadangi nėra galimybių prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, išvalytos nuotekos iki nustatytų reikalavimų (Nuotekų tvarkymo reglamentas LR AM Nr.D1-236) bus išleidžiamos į aplinką, su sklypu besiribojantį griovį. Numatoma įrengti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – NV-2 tipo ar analoginį, tačiau turi būti atitinkantys Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento LR AM Nr.D1-412 nustatytus reikalavimus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Numatomi paprasčiausi aerobiniai biologinio valymo įrenginiai, susidedantys iš vienoje talpoje montuojamų aerotanko ir antrinio sėsdintuvo. Nevalytos nuotekos paduodamos į centrinėje įrenginio dalyje esantį aerobinį reaktorių su bioįkrova (aerotanką), kuriame nuotekos maišosi su aktyviuoju dumblu ir yra biologiškai valomos (mikroorganizmai skaido organines medžiagas). Deguonis tirpinamas aerobiniame reaktoriuje ir aktyvaus dumblo – nuotekų mišinys maišomas (apatinėje aerotanko dalyje įrengiamas oro difuzorius, į kurį oras paduodamas kompresoriumi). Nuotekų – aktyvaus dumblo mišinys iš aerotanko patenka į išoriniame cilindre esantį antrinį sėsdintuvą, kuriame nuskaidrėjusios nuotekos patenka į visu perimetru įrengtą surinkimo lataką ir ištekėjimo vamzdį, o aktyvusis dumblas sėda į apatinę įrenginio dalį, iš kurios aeracinė sistema vėl pakelia į aeracinę zoną - aerotanką. Tarp projektuojamo valymo įrenginio ir sklypo ribos turi būti ne mažiau kaip 3,0 m atstumas, o iki projektuojamo pastato – ne mažiau kaip 8,0 m tarp prieigų. Kiemo nuotakyne klojami d110-160 PVC (polivinilchloridiniai) N klasės nuotekų vamzdžiai ir sandarūs gofruoti PVC d315 šulinėliai. Savitakis lauko nuotakynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus.
Buitinių nuotekų išleidimas atitinka:
Q d = 0,7 m3/d
Q hmax = 0,3 m3/h.
Statytojas privalo sudaryti dvi sutartis su miesto nuotėkų valyklą eksploatuojančia įmone: vieną - dėl nuotėkų, kitą - dėl nuosėdų ar septiko dumblo išvežimo. Už nuotekų tvarkymą atsako namo savininkas.
Lietaus vanduo nuo pastato stogo nuvedamas atviru būdu ir nudrenuojamas į gruntą, nes aplink nėra lietaus nuotekų tinklų.
Plastikiniai vamzdynai klojami ant sutankinto grunto, įrengiant 10 cm smėlio pagalvę. Išlyginimui ir užpildui naudojamų medžiagų dalelių dydis neturi viršyti 16 mm, važiuojamojoje gatvės dalyje tranšėjos užpilamos karjeriniu gruntu, gerai jį sutankinant. Vamzdynai turi būti įrengiami pagal gamintojo statybos taisykles (pvz. ST1073435.04:2000) ir kitus reikalavimus.
