zinau tokiu emigrantu kurie prabuve 5 metus gryzo i LT per pati pakilima ir tikejosi buti direktoriais, verslininkais. Nesvarbu, kad ten dirbo pacius prasciausius darbus, jie susitaupe gerom masinom, ir jau sieks karjeros LT. ir pyst atejo krize i lietuva, visi pradejo guostis, kad darbo nera ir t.t. ir vel pakele sparnus. o tie kurie nebuvo isvaziave ir turejo normalius darbus ar per tuos 5 metus koki moksla pabaige, tie istvere pati sunkiausia etapa ir toliau gyvena gal ne taip gerai, kaip isvyke, bet savam kraste, man tai privalumas. dauguma emigrantu galvoja, kad buvimas, matymas, uzsienio yra privalumas konkuruojant su kitais tautieciais. bet grize i LT, prasidejus krizei pamate, kad taip nera ir patrauke atgal. pazystu labai nemazai emigrantu kurie grizo kai buvo gerai ir pabego, kai pasidare sunku. beveik visi. ar tai nera pasirinkimas lengviausio kelio? manau gimem visi -+ vienodi su rankom, kojom. o gyvenam kaip norim ir kiek norim. o valdzia, tai kryptis, i kuria visi savo nepasitenkinima nukreipia. saves juk nekaltins.

Bet kai kur nepakelsi sparnu kai cia Lietuvoj tau siulo atlygi su aukstuoju max 2000tuks ten gali gauti 10000-15000, be abejo visi varys, o ka sneket apie tuos kurie jo neturi, aisku geriau raveti darza uz 4000 nei cia uz bedarbio pasalpa gyventi