Mano medžiagų apykaitos galėtų pavydėti daug kas: 5 mėnesius nesportuok, (neskaitant dviračio mynimo ir bėgiojimo) valgyk kas papuola, o ypač daug saldumynų ir iš 96 kg pasidaro 90
Šiandien po dideles pertraukos aplankiau treniruoklių salę, tai užėjo noras ir išsipasakot: taip visada ilgą laiką nekilnoju svorių, ir aplamai nesportuoju dingsta apetitas, ryte pusryčių nesinori, per pietus pavalgai, nepavalgai, kaip išeina, vakare arba pavalgai arba ne, visokios picos, čipsai greiti užkandžiai iškraipo mitybos balansą galutinai, pasekoje dingsta ir energija ir jokia kava negelbsti apie vaizdą veidrodyje jau net nekalbu  šiandien atsidarius darbinį mail'ą, tarp krūvelės įprasto spamo atradau tokį pasiūlymą pagalvojau, kodėlgi neišbandžius nematyto klubo ir jau nuo minties, kad eisiu į sporto salę per pietus apetitas šoktelėjo iki neregėtų aukštumų  po pakaifavimo prie svorių vėlgi: toks jausmas, kad karvę galėčiau suvalgyti ryt jau laukiu nesulaukiu kaip kepsiu rytini omletą su šonine ir daržovėm, maistas nieko naujo  ir ypatingo, bet nežinau, kas jį šiandien taip paskanino žinau kad po tokios pertraukos rytoj viską skaudės ir negalėsiu net žvilgsnio nuo grindų pakelti, bet šiuo metu energijos antplūdis kokio seniau jau nebuvo
Negaliu aš be šio sporto blin, tik jis ir padeda man išsilaikyti tame kasdieniame ritme, palaikyti gyvybines funkcijas, gyvenimo kokybę,
Jopšikmat, kaip gerai