Geras šeimininkas, ieškodamas kuro jaukiam šeimos židiniui, pagalvoja ne tik apie kuro kainą, bet ir jo sukuriamą jaukumą namuose ar kaitrumą. Vis daugiau lietuvių ir šiais laikais pasirenka malkas, teigia Andrius Kartenis, įmonės „Timbex“ vyriausiasis miškininkas.
Šildo ne tik malkų kiekis
Renkantis malkas pašnekovas primygtinai rekomenduoja atsižvelgti į jų kaitrumo grupes.
I kaitrumo grupė: beržų, uosių, ąžuolų, klevų, skroblų malkinė mediena.
II kaitrumo grupė: pušų, juodalksnių malkinė mediena.
III kaitrumo grupė: eglių, drebulių, liepų, tuopų, gluosnių, baltalksnių malkinė mediena.
Nedera pamiršti, kad I (aukščiausios) kaitrumo grupės mediena tinka tik didesniems šildymo katilams, tačiau ji netinka mažoms ir ypač koklinėms krosnims, nes dėl per didelio karščio gali sutrūkinėti jų sienelės.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad sausų malkų kaitrumas yra beveik vienodas – 4 510 kcal/kg.
Tačiau nevienodas jų tankis: kam teko nešti įvairios medienos malkas, tas akivaizdžiai įsitikino, kad ąžuolų ar skroblų malkos yra kur kas sunkesnės nei drebulių.
Geriausias pasirinkimas – beržinės malkos
Kaitriausios ir daugiausiai šilumos išskiriančios yra ąžuolinės, uosinės malkos, tačiau buityje dažniausiai naudojamos beržinės. Pagal išskiriamą šilumos kiekį 1 kub. m beržinių malkų atitinka 0,75 kub. m ąžuolinių, 1,1 kub. m alksninių, 1,2 kub. m pušinių, 1,3 kub. m eglinių arba 1,5 kub. m drebulinių malkų.
„Prieš renkantis malkas svarbu atsižvelgti į kainą ir efektyvumą. Nors ąžuolinės ir uosinės malkos yra kaitresnės nei beržinės, jos ir gerokai brangesnės, todėl beržinės malkos populiaresnės, – malkų pirkimo niuansus aiškina pašnekovas. – Be to, perkant malkas vertėtų atsižvelgti ne tik į medienos kokybės ir kainos santykį, bet ir tradicijas – geriau beržinės ar alksninės malkos krosnyje, o ąžuolų giraitė – matoma pro būsto langus, nei atvirkščiai.“
Panaši situacija ir dėl skroblų, guobų malkų – nors jos yra ganėtinai kaitrios, tačiau šių medžių rūšių miškuose nėra daug. Kokybiška ir vaismedžių mediena.
Apsauga nuo suodžių
Beržinės malkos yra kaitrios ir dega ilgai, tačiau jose yra daug dervų. Todėl minėtas malkas ilgiau kūrenant pakuroje, dūmtraukyje ir kamine nusėda suodžių, kurie laikui bėgant gali sukelti gaisrą.
"Šildantis beržinėmis malkomis dažniau teks valyti kaminą, – teigia A. Kertenis – Be to, nepakenktų kartu su beržinėmis malkomis įdėti ir vadinamųjų "vargo malkų" – drebulinių. Nors drebulinės malkos išskiria mažai šilumos, jos mažiau užteršia dūmtraukį. Kiti specialiai kurį laiką kūrena krosnį, krosnelę ar židinį tik šiomis malkomis, nes tuomet reikia žymiai rečiau ar mažiau valyti dūmtraukį.”
Žuviai rūkyti – vaismedžiai
Alksninės malkos (tiek juodalksnių, tiek baltalksnių) geriausios ir mėsai rūkyti, ir kepti. Kad beržinės ir spygliuočių malkos netinkamos mėsai kepti, nes turi dervų, tėra mitas. Visos dervos išdega ir išgaruoja malkoms degant, tad, kepant mėsą jau ant susidariusių žarijų, dervos į ją nebepatenka.
Kita vertus, rūkant mėsą ar žuvį naudoti beržines ar spygliuočių malkas nepatartina, nes rūkymui reikalingi dūmai, su kuriais ir išsiskiria dervos. Rūkymui derėtų naudoti alksnių, drebulių, šermukšnių, ievų ar vaismedžių malkas. Tiesa, prieš naudojant malkas rūkymui reikėtų nulupti žievę. Tradiciškai dėl gero dūmo kvapo dedama kadagio šakelė.
Kaip pasiruošti malkų?
Tiek namams šildyti, tiek maistui gaminti naudojamos malkos turėtų būti išdžiovintos, nes degdamos sausos malkos išskiria daugiau šilumos, mažiau teršiami krosnies dūmtraukiai, katilų degimo kameros. Išdžiūvusiomis laikomos tokios malkos, kuriose yra 15–20 proc. drėgmės. O ką tik nupjauto medžio drėgmė būna apie 50 proc. Kėnių ir topolių mediena tinka naudoti po metų, liepų, beržų, alksnių – po pusantrų metų, bukų, uosių ir vaismedžių malkos – po dvejų metų. Beržinės malkos, laikomos daugiau nei dvejus metus, praranda savo vertę.
Malkoms sandėliuoti ir džiovinti nebūtina turėti stacionarias patalpas. Užtenka malkas sukrauti lauke į kūgius ar rietuves, jų viršų uždengiant lietaus nepraleidžiančia medžiaga. Svarbu, kad būtų sausas pagrindas ir drėgmė iš apačios nesiskverbtų į malkas.
Pirkdami neapsigaukite
Visada atkreipkite dėmesį į malkų matavimą. Jų, kaip ir visų medienos ruošinių ar atliekų, matavimo vienetai yra du. Pirmasis – tai erdmetriai, kai medienos kiekis matuojamas, neišskaičiavus tarp medienos dalių esančių oro tarpų. Antrasis – tai kietmetriai (kubai), kai mediena išmatuota ir išskaičiuoti tarp malkų, rąstų ar atraižų esantys oro tarpai; arba pamatuotas kiekvieno rąstelio skersmuo ir išskaičiuota esamos medienos kiekio kubatūra.
Erdmetrius paversti į kietmetrius gali kiekvienas medienos pirkėjas, pritaikęs naudingumo koeficientą. Pavyzdžiui, jeigu jūs perkate 10 erdmetrių malkų trijų metrų ilgio rąsteliais skaičiuoti reikėtų taip: trimetriams rąsteliams yra taikomas 0,6-0,62 koeficientas, taigi jūs nusiperkate 6,0-6,2 kietmetrių medienos.
Malkų koeficientai:
3 m malkiniai rąsteliai – 0,60-0,62;
trinkelės („kaladės“) sumestos – 0,59-0,61;
skaldytos sumestos – 0,59-0,61;
trinkelės („kaladės“) sudėliotos – 0,79;
skaldytos sudėliotos – 0,74;
Todėl neskaičiuojantiems pirkėjams nedera pykti ant malkų pardavėjų, jei patys nemoka apsiskaičiuoti įsigyjamo malkų kiekio. Beje, taip patikrinamas ir pardavėjo požiūris į pirkėjus: pas gerą ir sąžiningą pardavėją pirkę malkų, į malkinę jų visada susidėsite bent truputį daugiau. Štai keletas pavyzdžių: jei nusipirkote 10 erdmetrių rąsteliais, suskaldyti bei sudėlioti malkinėje jie turi užimti ne mažiau kaip 8,34 erdmetrius; jei nusipirkote 10 erdmetrių trinkelėmis – ne mažiau kaip 8,3 erdmetrius; 10 erdmetrių trinkelėmis gražiai sudėliotų kėbule malkų, jas suskaldžius, malkinėje šios malkos turi užimti ne mažiau kaip 10,68 erdmetrius.
Todėl visada vertinkite malkų pardavėją tik pamatavę jau malkinėje sukrautas malkas. Taip visada išsirinksite sąžiningą tiekėją, kuriam rūpi ir parduodamos produkcijos kokybė, ir jo reputacija.
http://verslas.delfi.lt/energetics/kokias-malkas-rinktis.d?id=59560773
Tema: Kietas, skystas ir kitoks kuras nuosavame name (Skaityta 177206 kartus)
2008 Kovo 20, 11:17:51