pavelavau isikist, kazkas jau sudetinga informacija ikele, bet galima paprasciau paaiskint kad tikriausiai pazymius uz kazka kita gavai nei statika, dinamika ir kinematika mase yra inertiskumo matas, vadinasi kuo daugiau sveria, tuo didesne inercine jega gali igyti, kai tu masinai spaudi gaza ir ji greiteja, tai tu iveikineji inercine jega, vadinasi jos kryptis priesinga judejimui, o kai gaza atleidi, tada jau inercija stuma automobili i prieki. Kadangi be inercijos ir variklio kuriamos jegos dar veikia trintis (netik padangu, bet visu besisukanciu mechanizmu) tai jos kryptis nuolatos priesinga judejimo krypciai, kaip ir oro pasipriesinimas, vadinasi jei vaziuosi visa kelia ledu ir paskui fura, tai pries grizdamas namo galesi uzsukt i krautuve ir nusipirkti uz sutaupytus pinigus viena tamsaus

nu tai apie ką aš kalbu? Inertiškumas, kaip Tu sakai yra aktualus lėtėjant arba greitėjant, mes su zawedxxx susiginčijom apie važiavimą tiesiai pastoviu greičiu! apie inerciją ir jos kryptis suprantu ir pritariu, bet juk važiuojant tiesiai ir pastoviu geričiu inercija Tavęs neveikia. (pastoviu greičiu tai nesukant į jokią pusę ir nelėtėjant ir negreitėjant), nepamenu kokia raide judesio kiekis žymimas, bet gi buvo formulė jud.kiekis=m*v, tai tokį ir turi tas autmobilis, kuris gali būt naudotas atlikti kokiam nors darbui, ir gali būt perskaičiuojamas į kinetinę energiją