Autorius Tema: Fizikos kampelis. Parazitinės, inercinės, fotonų ir moralines jėgas (Skaityta 9903 kartus)

ArasCL · « **Topic Start:** 2013 Vasario 05, 22:03:37 »

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 21:54:44

Variklio tepima palikime automatinei dezei sprest sita klausima, nes kai vaziuoji 120 dreifuodamas tai variklis jokiu ypatingu apkrovu negauna, o kai mini desine automatas turi reaguot ir mest zemesne ir spriegt. As gi nerasau, kad 1000aps 100km vaziuot, fura 11L varikliu ir ta sukasi 1350- 1500aps tempdama 90km/h

tu prie 130km/h iskisk ranka pro langa ir pamatysi, kad ten visai niekas nevyksta ir, kad prie tokio greičio susidaro vakūmas ir tu tiesiog skrieji pasroviui

broodas · « **Atsakymas #1:** 2013 Vasario 05, 22:05:41 »

Citata iš: ArasCL 2013 Vasario 05, 22:03:37

kad prie tokio greicio susidaro vakumas ir tu tiesiog skrieji pasroviui

Geras

zawedxi · « **Atsakymas #2:** 2013 Vasario 05, 22:08:03 »

Citata iš: ArasCL 2013 Vasario 05, 22:03:37

tu prie 130km/h iskisk ranka pro langa ir pamatysi, kad ten visai niekas nevyksta ir kad prie tokio greicio susidaro vakumas ir tu tiesiog skrieji pasroviui

Rasai tarsi gyventume ir vazinetume beorej erdvej kur negalioja jokie laisvo kritimo, inercijos, pagreicio desniai

zawedxi · « **Atsakymas #3:** 2013 Vasario 05, 22:09:18 »

Citata iš: broodas 2013 Vasario 05, 22:05:41

Geras

As dar tebezvengiu

offroad · « **Atsakymas #4:** 2013 Vasario 05, 22:11:37 »

bajorai, nori pasakyt 4,2 motoras su mechanika (del aukstesniu darbiniu suku) tarnauja geriau, nei su automatu? visiskai abejoju. butu 6 pavaros perdavimas lygus 5 pavaros automato perdavimui, butu tobula kombinacija.

Bajoras · « **Atsakymas #5:** 2013 Vasario 05, 22:15:25 »

Citata iš: offroad 2013 Vasario 05, 22:11:37

bajorai, nori pasakyt 4,2 motoras su mechanika (del aukstesniu darbiniu suku) tarnauja geriau, nei su automatu? visiskai abejoju. butu 6 pavaros perdavimas lygus 5 pavaros automato perdavimui, butu tobula kombinacija.

Aš bendrai kalbu ir riebesniais palyginimais. Yra (ne AUDI) mašinų kur mieste gink dieve nevažiuok aukščiausia pavara, nes

ir dėžėi ir variklio kraštutiniai cilindrai beveik nesitepa. O dar pasičipuoja, taupo kurą, mažos apsukos nuo kurių miną dugną. Aleliuja

Gal ir tarp audi yra tokiu beprotysčiu, tik nesu girdėjęs

ArasCL · « **Atsakymas #6:** 2013 Vasario 05, 22:18:03 »

Citata iš: Bajoras 2013 Vasario 05, 22:01:21

ArasCL - apie ką ir norėjau pasakyti, kad čia tokia tema, kad kuo giliau, tuo viskas tik "linksmiau". Aš nuo didelių ratų nulipęs ant mažesnių nuvažiuoju pagal skydelį <+5% daugiau KM nors iš tikro įveikiu tą patį atstumą. Paskui skaiciuoji sanaudas, atrodo o taupiau. Spyga ten taupiau

nu, bet įdomu būtų sužinoti užmiestyje kuris variantas taupesnis, na, bet gamintojai visvien kažkokius tyrimus atlikinėjo ir visokius eksperimentus darė, kad jau nusprendė tokio dydžio padangas ir ne kitokio

Domas · « **Atsakymas #7:** 2013 Vasario 05, 22:27:12 »

jo, taupytojai juokina, prisitaupo. Vienas dalykas yra turėti gerus/didelius perdavimus, kita juos naudoti ne laiku. Aš didžiatūriu motoru važiavau seniai, bet su 2.2 siurbliu tai 2000 yra minimumas daugumoj situacijų. Uždrožt galima lengvai kiekvieną motorą

Bajoras · « **Atsakymas #8:** 2013 Vasario 05, 22:31:12 »

Padangos pakankamai skirtingos eina net ir pagal gamintoją ant to paties modelio, dažniausiai (pas audi) uždėjus didesnius ratus nei rekomenduojama - pasiekiamas 1:1 realybė su greičiu skydelyje ir tikrovėje

Rodo mažiau specialiai - nėra ko lankstyti, pažiūri į skydelį ir gana

ArasCL · « **Atsakymas #9:** 2013 Vasario 05, 22:33:47 »

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 22:08:03

Rasai tarsi gyventume ir vazinetume beorej erdvej kur negalioja jokie laisvo kritimo, inercijos, pagreicio desniai

nu kai važiuoji pastovių greičiu tai pagreičio kaip ir nėra. Ar žinojai, kad pagreitis yra greičio išvestinė. Įdomu iš kur laisvo kritimo pagreitis kai važiuoji su automobiliu asfaltuotu keliuku ir tas laisvo kritimo pagreitis yra pastovus ir lygus 9,8 m/s² kai jis jau būna, bet šioje situacijoje tai jis ne prie ko. Įdomu kaip dažnai krenti su automobiliu iš tarkim lėktuvo.

ArasCL · « **Atsakymas #10:** 2013 Vasario 05, 22:43:42 »

Citata iš: Bajoras 2013 Vasario 05, 22:15:25

Aš bendrai kalbu ir riebesniais palyginimais. Yra (ne AUDI) mašinų kur mieste gink dieve nevažiuok aukščiausia pavara, nes ir dėžėi ir variklio kraštutiniai cilindrai beveik nesitepa. O dar pasičipuoja, taupo kurą, mažos apsukos nuo kurių miną dugną. Aleliuja
Gal ir tarp audi yra tokiu beprotysčiu, tik nesu girdėjęs

golfiukas kazkuris ar 1,2 TSI ar 1,4TSI kazkuris turi nemaza eiga lyginant su kitais tokio pat litrazo benziniais ir vazineja zemais sukiais tik ten turėjau kažkaip išspręsti reikalą su tepimu variklio
kas yra problema mūsų senovinėse mašinose, o mes važinėjam taupiai ir žemais sūkiais

Domas · « **Atsakymas #11:** 2013 Vasario 05, 22:46:46 »

gal galima daugiau apie veikiančią inercinę jėga važiuojant tolygiai?

Bajoras · « **Atsakymas #12:** 2013 Vasario 05, 22:49:34 »

oho temelės, kibą tamsų vartojat ?

ArasCL · « **Atsakymas #13:** 2013 Vasario 05, 22:51:35 »

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 22:43:42

Vaziuojant tolygiai, pagreicio nera, nes butent pagreiciui sunaudojama didziausia energija. O vaziuojant tolygiai veikia inercine jega kuriai palaikyt nereikia visos variklio galios.

kokiam tu pagreičiui sunaudoji didžiausia energija jei tu važiuoji pastoviu greičiu ir nėra jokio pagreičio.
Kokia inercinė jėga, kas čia per jėga, ką tu su ją matuoji, ar tu bent žinai, kad žemė sukasi, o nestovi vietoje ir kad ji yra apvali, o ne trys drabliai laiko ją ant savo kuptų ir, kad nėra pasaulio krašto ...

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 22:48:52

mokykloj reikejo mokytis per fizikos pamokas

būtent...

Domas · « **Atsakymas #14:** 2013 Vasario 05, 22:54:05 »

matai aš nesigirsiu bet mokykloj bene pirmūnas fizikoj buvau (velnias, jau pasigyriau), ir kiek pamenu inercinė jėga veiktų nulipus nuo pedalo ir leidus automobiliui riedėt

)
Važiuojant pastoviu greičiu ale tai ką vadinam 'be apkrovos' F1 yra ta variklio nedidelė išvystoma jėga o -F2 visokios parazinės jėgos kaip trintys, pasipriešinimai (jų suma)

tamsų vartoju bet minimaliais kiekiais

ArasCL · « **Atsakymas #15:** 2013 Vasario 05, 22:59:18 »

dar šovė vien mintis
o jei pvz važiuoji pastovių greičiu, laukia šviečia saulutė ir ji šviečia tau į užpakalį (ta prasme mašinos galą)
ir jei mašina dar sidabrinė tai skaityk jau sutaupai kuro panašiai kaip važiuodamas pavėjui
nes skaityk saulė fotonų skleidžia daug ir skaityk padeda palaikyti pastovų greitį

bet čia šiaip pamastymui

Domas · « **Atsakymas #16:** 2013 Vasario 05, 23:09:37 »

su fotonais tai mintis nereali! man rodos s6 pora litrų dujų nuo sąnaudų numestų

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 22:59:06

Paprastas pavyzdys kodel mieste sunaudojama daugiau degalu nei trasoj. Todel, kad mieste yra daug pajudejimu is vietos. Ir kol greiteji iki bet kokio greicio tuo momentu naudoji labai daug energijos ir kuo didesnis pagreitis tuo daugiau energijos/degalu sunaudoji. O trasoj dreifuodamas, automobilis veikiamas inercijos todel ir energijos daug nereikia aisku jei vaziuoji tolygiai ir lygiu nekalnuotu keliu. Inercijos veikiamas kunas gali nuriedeti ilga kelia priklausomai nuo jo mases ir greicio.

Bandyk paneigt

bandau

tai mieste inercinės jėgos ir veikia daugiausiai, jos ir sukapoja kurą, kai bėgiesi didini kinetinę judančiam automobilyje , o kai stabdai prie šviesoforo tada incercinė jėga ir veikia. jei inercinė (riedėjimo) yra F1 tada -F2 sudaryta iš minėtų parazitinių jėgų + stabdžių jėgos.

trasoj dreifuodamas automobilis inercijos neveikiamas. Jei jis būtų veikiamas dar kuria nors jėga apart mano ankščiau minėtų (praeitam poste) jis greitėtų arba lėtėtų. Tada pasakyk, kuria kryptimi inercinė jėga veikia važiuojant trasoj pastoviu greičiu, prieš judėjimo kryptį, pagal, į kairę, į dešinę, vektorium į mėnulį?

Bajoras · « **Atsakymas #17:** 2013 Vasario 05, 23:10:10 »

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 22:59:06

Paprastas pavyzdys kodel mieste sunaudojama daugiau degalu nei trasoj.

Bandyk paneigt

Tuoj, nes padarei mažą klaidą, nepatikslinai pagal ką daugiau

Mašina mieste tarkime naudoja 15ltr degalų įveikiant 100km atstumą.
Vidutinis mašinos greitis mieste +- 33km/h, vadinasi šimtą kilometrų mes važiuojame apie 3 valandas.
Taigi 1val mieste važiuojant paprašo apie 5ltr kuro.

Trasoje įprastu greičiu važiuojame apie valandą, suvartojame ~10ltr degalų.

Taigi, mieste mašina naudoja per pus mažiau degalų, nei autostradoje

Kalbant per laiko prizmę

lin32 · « **Atsakymas #18:** 2013 Vasario 05, 23:13:25 »

oo ka jus vartojat kad tokios temos

Domas · « **Atsakymas #19:** 2013 Vasario 05, 23:15:44 »

jo jis pajuokavo apie fotonus.

ką aš noriu pasakyti, kad kinetinė energija kurią turi audi judanti pastoviu greičiu nekinta. Ir jeigu nebūtų jokios trinties ir pasipriešinimo automobilis kaip 1 kūnas tuomet nebūtų veikiamas jokių jėgų! Jis turi kinetinės energijos, bet neturi pagreičio ar lėtėjimo, niekas nekinta, beveik statika

)
t.y. ką Tu norėjai pasakyt tai kad jei (inercinė=kinetinė) tai kad jis tos energijos turi (o Tu lyg minėjai kad jis veikiamas tos jėgos). Skirtingi dalykai

)

ArasCL · « **Atsakymas #20:** 2013 Vasario 05, 23:18:25 »

Citata iš: zawedxi 2013 Vasario 05, 23:07:57

Nesigirsiu, nes tikrai nebuvau vunderkindas kuris mokesi del pazymiu, bet siai dienai galiu su pirmunais drasiai pasigincyt kur jauciuos esas teisus.
Nesivelkim i trinti Nebutu trinties butu imanoma pagamint amzina varikli kuris nereikalauja energijos, o sukasi is inercijos
Tu kazkaip nori paneigt tai, kad vaziuojant automobiliui tiesiai tolygiai lygiu keliu inercijos jega jo neveikia. Gal bliam as ne taip tik vadinu Kinetine gal, bet esme manau aiski.

Kaip reikia suprasti inercijos dėsnį

Tai, apie ką mes čia plačiai kalbėjome, lietė iš esmės tik vieną mechanikos dėsnį, būtent jėgos veikimo nepriklausomumo dėsnį. Trumpai jis taip formuluojamas: jėgos veikimas į kūną nepriklauso nuo to, ar kūnas yra ramiame būvyje, ar juda.

Tai yra vadinamasis „antrasis“ iš tų trijų dėsnių, kuriuos Niutonas (Newtonas) padėjo visos mechanikos pagrindan. Pirmasis – inercijos dėsnis: trečiasis – veikos ir atoveikos dėsnis. Paskyrę tiek vietos antrajam dėsniui, dabar apsistosime ties kitais dviem.

Inercijos dėsnio reikšmė gana vaizdingai parodyta fiziko R. Bollo sekančiose jo „Bandymų mechanikos“ eilutėse: „Jei būtų pašalinta inercija – išnyktų kautynių trenksmai, todėl, kad sviedimai būtų nekenksmingi, smūgiai netikri. Traukinių susidūrimai būtų nepavojingi, sprogimai – bejėgiai. Tačiau tai brangiai būtų apmokėta, nes, nesant inercijos, Mėnulis nukristų ant Žemės, o Žemė nugarmėtų ant Saulės.“

Nors inercijos dėsnis ir prieštarauja įprastiems vaidiniams, bet vis dėlto labiausiai yra suprantamas iš visų trijų. O tačiau kai kurie supranta jį visiškai neteisingai. Būtent, jį formuluoja dažnai kaip kūnų savybę, „išlaikyti savo būvį, ligi išorinė priežastis nesutrikdys šio būvio“. Toks paplitęs aiškinimas pakeičia inercijos dėsnį, priežastingumo dėsniu, tvirtinančiu, kad niekas neįvyksta (t. y. joks kūnas nepakeičia savo būvio) be priežasties. Tikrasis inercijos dėsnis liečia ne visokį fizinį kūnų būvį, o tik ramybės ir judėjimo būvį. Jis skamba šitaip: Kiekvienas kūnas išlaiko savo būvį, ramybės arba tiesioginio ir tolyginio judėjimo, tol, kol kuri nors priežastys neišves jo iš šios padėties; ši priežastis vadinama jėga.

Teoriškai inercijos dėsnis toli gražu ne taip jau paprastas, kaip atrodo. „Inercijos dėsnis – rašo prof. O. D. Chvolsonas paskutiniame savo fizikos veikale, – sudarė nenugalimą sunkumą suprasti, norint labiau įsigilinti į jo prasmę. Jame kalbama apie tiesiąją liniją, bet lieka nesuprantama, kurioms koordinačių ašims reikėtų prisikirti tiesiąją, kuria pradėtų judėti kūnas, absoliučiai neveikiamas jokių jėgų“. Sunkumus išsprendžia reliatyvumo teorija; bet šiame knygos skyriuje sustoti ties šios rūšies klausimais netikslinga.

Vadinasi, kiekvieną kartą, kai kūnas

1) pradeda judėti;

2) keičia savo tiesiaeigį judėjimą į netiesiaeigį;

3) nutraukia, sulėtina arba pagreitina savo judėjimą, – mes sprendžiame, kad kūną veikia jėga.

Jei ne vieno šitų judėjimo pasikeitimų nepastebima, tai kūną jokia jėga neveikia, kad ir kažkaip jis greit judėtų. Reikia tvirtai atsiminti, kad kūnas, judąs tolygiai ir tiesiai nėra veikiamas jėgos (arba veikiančios jį jėgos yra pusiausvyroje). Ankščiau jis buvo, žinoma, įjudintas jėga; bet dabar ta jėga jo jau neveikia. Čia kaip tik yra esminis šių laikų mechaninių sąvokų skirtumas nuo gilios senovės ir vidurinių amžių mąstytojų (iki Galilėjaus) pažiūrų. Čia įprastinė galvosena su moksliška galvosena griežtai išsiskiria.

Tai, kas pasakyta, mums rodo, kodėl trintis į nejudantį kūną mechanikoje traktuojama kaip jėga, nors jokio judėjimo ji sukelti negali. Trintis yra jėga todėl, kad ji lėtina judėjimą. Tokios jėgos, kurios pačios negali sukelti judėjimo, o tik gali jau prasidėjusį judėjimą sulėtinti (arba suvesti į pusiausvyrą kitas jėgas), vadinamos „pasyviomis“, norint jas atskirti nuo judinančių jėgų, arba „aktyviųjų“.

Naudinga pažymėti dar viena aplinkybė. Kalbant apie inerciją, dažnai ji apibrėžiama (senoviškai) kaip kūno stengimasis išlaikyti ramybės būvį“ ir t. t. Taip kalbama daugelyje moksliškų ir populiarių knygų, nors Niutonas inercijos dėsnį formuluoja kitaip: „Kiekvienas kūnas esti ramybės arba tolyginio judėjimo būvyje tol, kol veikiančios jį jėgos nepriverčia pakeisti šį būvį“. Kūnai nesistengia palikti ramybėje, jie paprastai palieka ramybėje. Skirtumas čia tas, kaip tarp užsispyrusio namisėdos, kurį sunku išvilioti iš buto, ir žmogaus, atsitiktinai patekusio į namus, bet pasiryžusio kiekvienu momentu apleisti butą. Fiziniai kūnai savo prigimtimi visiškai nepanašūs į namisėdas; atvirkščiai, jie labai judrūs, nes pakanka suteikti laisvam kūnui ir pačią mažiausią jėgą, – kad jis pradėtų judėti. Pasakymas, „kūnas stengiasi pasilikti ramybėje“ dar ir todėl nevykęs, kad išvestas iš ramybės būvio kūnas pats savaime prie jos negrįžta, o atvirkščiai, išlaiko visam laikui suteiktą jam judėjimą (žinoma, kai nėra jėgų, kliudančių judėjimui).

Nemaža dalis tų nesusipratimų, kurie susiję su inercijos dėsniu, priklauso nuo šio neatsargaus žodžio „stengiasi“, įsibrovusio į didžiumą fizikos ir mechanikos vadovėlių.

Nemažiau sunkumų teisingai suprasti sudaro ir trečiasis Niutono dėsnis. Su juo mes dabar ir susipažinsime.

http://www.fizika.lm.lt/content/view/401/75/

zawedxi · « **Atsakymas #21:** 2013 Vasario 05, 23:20:46 »

Man atrodo, kad susirasom tik nesusimatom, kad pasakytumem jog esam visi teisus ir rasom apie ta pati

As tik terminus gal is primirsimo ne tuos naudoju

Shotokan · « **Atsakymas #22:** 2013 Vasario 05, 23:25:43 »

.....

Domas · « **Atsakymas #23:** 2013 Vasario 05, 23:26:10 »

man ir taip atrodo

Tuoj trintukas ateis ir mūsų fizikos pagrindus ištrins

)

ArasCL · « **Atsakymas #24:** 2013 Vasario 05, 23:27:00 »

Citata iš: lin32 2013 Vasario 05, 23:13:25

oo ka jus vartojat kad tokios temos

čia kažkur rašė, kad penktadienis

Citata iš: Domas 2013 Vasario 05, 23:26:10

man ir taip atrodo
Tuoj trintukas ateis ir mūsų fizikos pagrindus ištrins )

nereikia trinti, čia yra gerų idėjų ateities kartoms

Citata iš: Domas 2013 Vasario 05, 23:09:37

su fotonais tai mintis nereali! man rodos s6 pora litrų dujų nuo sąnaudų numestų :)bandau

tik reiktų kokia gerą burę sugalvoti, kad orui pralaidi būtų tada su ja būtų galima gaudyti fotonus