Na jei žmogus yra silpnas ir žino kad neištvers tų garsų, apie vaizdus nekalbu, nes nėra ko stovėti "ten" ir vėpsoti, tai kaip jam pasakysi, kad dalyvavimas Būtinas?... Nu tu jį nors užmušk, bet jis neis...Tiesiog dabar jau "tokie laikai" kai vyrai gali ir dalyvauja gimdymuose...Ir tai sveikintina... O ir daug ramiau ir saugiau kai šalia yra artimas žmogus (nebūtinai vyras, gali būti geriausia draugė, mama ir pan), gydytojai atsargiau ir rimčiau viską atlieka....O ne kaip per konvejerį varydami... Pati prieš gimdymą sakiau, tegu tik pabando ant manęs užrėkt ar pan., tai kaip spirsiu į dantis... Bet tik po visko aš supratau, kad tikrai nieko pati nepadaryčiau, nebent apsiverkčiau... Asmeniškai man vyro dalyvavimas žiauriai padėjo... Gaila tik kad jis iškart po gimdymo išvažiavo....... o taip norėjosi kartu pasidžiaugti... ir dar žinoma labai svarbu vyro pagalba po gimdymo jau namie... O kaip su tėvystės atostogomis?...Ar imsi tą mėnesį atostogų?..

Ogi labai taiklios tavo mintys, Patrakusi As manau, kad daug lengviau i pasauli ateina zmogutis kai ji pasitinka abu teveliai. Mamytei bent jau moraliskai lengviau kai yra palaikymas salia. Tevystes atostogas tai 100 % imsiu  Tik siek tiek sunkoka bus apsiprasti su mazyliu kaip pirmagimis.. Nezinosim net normaliai ir teisingai kaip elgtis reikia 

Npergyvenkit, tas žinojimas ir visko mokėjimas ateis kartu su leliuku... Aš pamenu labiausiai bijojau užmigti, nes neva galiu neišgirsti kaip prabus mažylė (todėl pirma savaitė buvo bemiegė ), ir maudyti, tai jau ruošėsi man į pagalbą atlėkti mamos tėveliai, sako tik paskambink...Bet pagalvojau, dabar atlėks man išmaudys, aš pažiūrėsiu, kitą kart ir vėl bijosiu, ir vėl atlėks...Galvoju nė velnio, aš viską išmoksiu pati, nes nieko nebijau... Niekam neskambinau, nieko nesakiau....Nuėjau viena ir išmaudžiau... Šiaip tai dabar aplamai, yra begalės literatūros apie maitinimus, auginimus ir t.t.....O ir manau jumis bet kada į pagalbą ateis ir tėveliai...

Beje, Sveikinu Su tortadieniu  <o> $ o_o 

vedybos yra blogis 

tik nereik man čia pasakot, aš 13 metų šitam liūne  tik vaikai yra tikras džiaugsmas 

tik vaikai yra tikras džiaugsmas

pagarba...skyrybos,vedybos viskas tai atitinkama,bet vaikai yra vaikai... 

sveikinimai

o manes dar laukia sita laime. geguzi turetciau sulaukt.

Citata iš: dusia  2008  Spalio 02, 23:48:26

Na va, si pirmadieni (rugsejo 29 d.) diena sulaukeme pirmagimes  Vardas - Agne, svoris 3,995 kg., ugis 52 cm. Teveliai kol kas labai labai laimingi  Veliau imesiu foto 

sveikinu Mano mazajam jau metai ir 8 men, laksto be perstojo, kaip privestas

Aciu
Tokio amziaus vaikiukas labai judrus turetu buti Isivaizduoju kiek teveliams rupescio ji priziuret, kad ko nors sau blogo neprisidarytu to nezinodamas

prisiminei kad vaikų turi?

Na va, si pirmadieni (rugsejo 29 d.) diena sulaukeme pirmagimes  Vardas - Agne, svoris 3,995 kg., ugis 52 cm. Teveliai kol kas labai labai laimingi  Veliau imesiu foto 

Sveikinimai dideliausi... <o> Ale tokia jau prie didesnių sakyčiau... Kaip gimdymas, kiek valandėlių truko?... O dėl foto tai man atrodo nereik mesti čia... Lelytė mažytė, žinai visokios negeros akys ir pan....O vaikai labai į tai reaguoja...Nžn, galit tikėti galit ne...Bet taip yra... Ir taip užteks tų akių jai, kai prasidės aplankynos...

Taigis parašiau Norit tikėkit Norit ne...Èia kiekvieno reikalas...Man dzin, 21 ar 121 amžius... Aš irgi visokiais "babskais zababonais" netikiu, bet šituom....prisipažinsiu truputis tikiu... (v) Buvo nutikę taip, kad dukra (kelių mėn) nei iš šio nei iš to pasidarė nerami, irzli, verkt pradėjo, aš nesuprantu kas yra aišku, visai žalia, skambinu puskei šita man sako, kad gal nužiūrėjo...Sakau nesąmonė, pablūdai gal...Tada už vaiko ir pas gydytoją...Pasižiūrėjo jai viską, nu vaikas sveikas...gryžau...gal pilvukas, daviau vaistų...nieko...tas pats...vėl pas gydytoją...ta sako, gali būti nuo akių...sakau, briedas...žiūrėkit kas vaikui yra....padarė kai kuriuos tyrimus...nu viskas čiki...vėl gryžau namo...visą naktį nemiegojom nei vaikas nei aš, kartu praverkėm....nžn ką daryt...puskė skambina sako pabandyk padaryt tą procedūrą nuo akių...nu velniai griebtų padarysiu.... nžn kaip čia pavadinti tai, maniškis sako Sutapimas  bet vaikas nurimo, jokių verksmų, parpė ir dieną ir naktį normaliai... taip kad....lai kiekvienas sprendžia pagal save...

patrakus pritariu, su abiem vaikais isbandyta