Sveiki forumo kolegos. Kadangi jau daugiau nei 2 metus turiu problemą, kuri vadinasi c3, tai, manau, kad pribrendo reikalas susikurti garažo temą. Ir juolab, kad paskutiniais mėnesiais įvyko daug ne pačių maloniausiu nuotykių su audi 100.
Viskas prasidėjo nuo to, kai ėmiau ieškotis sau automobilio. Kažkaip nuo senų laikų, visada patiko audi. Nes daug kas važinėja, yra didelis dalių pasirinkimas, pilni šrotai ir t.t.
Šiaip buvau suplanavęs imti audi 100 c4 benzinas/dujos (be krabo). Bet štanginėje besikonsultuojant su kolegomis, kažkoks proto bokštas man pasakė: "kam tai ta ceškė, imk silkę. Žiurėk kiek metų mašinai, o vis dar gatvėse jų pilna. Kėbulai cinkuoti, nepūva. Tai yra gera mašina ir t.t."
Kažkaip nenorėjau aš tos silkės. Galvojau pensininkų mašina ir panašiai. Apie quattro ir turbo tai išvis negirdėjęs buvau. Maniau, kad tai yra lavonbatis skirtas žmonėms, kuriem virš 60metų.
Nu bet, maniau, pavažinėsiu kokius kelis mėnesius ir parduosiu, o tuo tarpu būsiu pinigų sutaupęs kažkam normalesniam.
Labai daug pasirinkimo nebuvo Vilniuje, o į kitus miestus grūstis nebuvo noro dėl kažkokios silkės.
Taigi buvo nupirkta audi 100 zyliarankė. 1986m gamybos. CD klasė. Variklis 2.2 KZ 85KW. Benzinas/dujos.
Kėbulas buvo stebėtinai neblogos būklės - vos kelios rūdelės ties priekiniu stiklu (matyt buvo kokio kreivarankio pakeistas) ir lėvai špakluotas galinis sijonas. Visa kita tai atrodė labai neblogai. Salonas nenujotas.
Iš privalumų tai buvo tik borto kompas, autocheckas ir tachometras, kas gana reta silkėse su naikintuvo skydeliu. Na dar lempų apiplovimas ir priešrūkianiai priekyje bei signalizacija su centriniu užraktu.
Langai irkliniai, liukas mechaninis. Taip pat buvo patiuninguotos pandos lempos ir audi 200 blenda gale (suskilus).
Kai parodžiau savo draugei, tai atsisakė lipti į šitą senieną, bet po kurio laiko apsiprato.
Su mašinom labai daug nebuvau susidūręs. Taisyt jų nemokėjau, apie gedimus nieko nenusimaniau. Mokėjau gal tik tepalą bei kitus skysčius dapilt..
Taigi, kai apsipratau, tai aišku bėdos ėmė lyst. Pasirodo cilindras vienas kartais nedirbdavo. Variklis mėgo tepalus valgyt... pavargusi važiuoklė. Levas olandiškas dujų bakas su retai kur tinkančiu vožtuvu, senas reduktorius. Visiškai pavargusi elektros pusė (laidai, skriejikas..).
Sunkiai jungėsi bėgiai. Maniau, kad su kulysa kažkas. Draugas meistrelis pažiūrėjo - pasirodo mašina buvęs automatas. Įdėta mechaninė dežė ir kulysai ten vietos kažkaip neužteko. Viskas bele kaip surinkta, skylė nepraplatinta. Žodžiu...
Apsitvarkiau po biškį aš tą silkutę. Susidėjau gerus silikoninius laidus, elektros dalis atnaujinau po kapotu. Patvarkiau važiuoklę. Susidėjau gerenį reduktorių, talpesnį dujų balioną vietoj zapaskės, normalų klapaną. Taip pat nusipirkau lietus originalius ratus (ronal 4skylius su stipinais).
Bet visvieną buvo bėdų. Tai starteris nusprogdavo, tai su generatoriu kažkas. Vėliau sailenblokai pabyrėjo. Variklio cilindras vienas jau užtikrintai niekada nebeįsijungdavo. Ėmė pūti duslerka.. Ir prakiuro ties ta vieta kur kulysa eina, o dėl levo bėgių junginėjimo ant pavarų svirties pas mane gumos nebūdavo. Išmetimas tiesiai į saloną. Beveik dujų kamera gavosi. Va tau ir 25 Jahre Garantie... Susivirinau duslerką bet kulysos jau burti nebenorėjau.
Galiausiai kai mašiną paskolinau draugui, tai ir kėbului atėjo ragas. Draugas turėjo priešišką kaimyną, kuris pamanęs jog silkutė tai mano draugo naujas pirkinys, papuošė jos kėbulą gerais įbrėžimais per visus šonus ir kapotą.
Draugas gavo velnių, o jo kaimynas atsisveikino su visais savo volvo stiklais sekančią dieną. Bet čia jau kita istorija.
O aš daug negalvodamas nusipirkau naują bėdą - audi 200 turbo quattro. Ir po poros savaičių senalaidę pardaviau.
Prisegu keletą foto iš senalaidės gyvenimo. O apie a200 - kitame poste.