prisimenu savo bulke pasiemiau, tai pirmas sakinys buvo, gal kazkas smeliavo sale kai tu dazei  dazytojo zodziai buvo, aik tu dar ne tokius supoliraves skaito dulkiu nebuna tik vasara kai rasa nukrinta, tada ant zoles issivarau ir nupuciu be dulkiu  gaila kad ziema daze, o tai ne dulkes, o akmenys buvo

del rasos tai tiesa pats netikejau,kol is keliu zmoniu neisgirdau,o ir viena pasata delfina maciau perpusta visa ryte ant gryno lauko,tai net keista buvo jokio patioko,jokiu dulkiu ir kitu velniu.Beto zmogus tik megejiskai taip daro,bet tas pasatas kazkaip paejo tokiomis salygomis