Jei kas manęs paklaustų koks nemaloniausias darbas buvo tveriant šį automobilį, tai nedvejojęs atsakyčiau, kad granatų perrinkimas. Ypatingai keikiausi su kardano, nes valiau ir tepiau neišardęs, vietos mažai, prieiti sunku. Po to pradėjau surinkinėti traversą ir tik įdėjęs stabilizatorių pamačiau, kad jis kažkaip skersai stovi. Sparčiu žingsniu keikdamasis nueinu prie senojo, kur stabilizatorius dar neišimtas. Negi kreivą traversą gavau? Pasirodo ir senas toks pat nesimetriškas. Pakėliau galvą, padėjokau ir toliau į darbus.  Pakeičiau bako ir garlavinos sujungimų apkabas į nerūdijančio plieno, nušveičiau, perdažiau ir padengiau antikorozine danga išmetimo sistemos bei bako laikiklius. Išsiploviau ir išsivaliau galinių spyruoklių laikiklius, traverso varžtus. Pastaruosius parašyta, jog reikia keisti kiekvieną kartą naujais, tačiau naujų pirkti nebėra, tai nusižengiau ir panaudojau senus, prieš tai gerai išvalęs ir padengęs dinitrolo dažais. Įsimečiau traversą ir viršutinę šakę. Manau kitu priėjimu jau bus galima nuleisti ant ratų. Tiesa, gavau paskutinį siuntinį su varžtais, varžteliais, veržlėm ir poveržlėm galiniam tiltui, tai nustebino veržlių skylių forma, nebuvau matęs tokių ovaliom skylėm.