Raiškioji televizija (High Definition)

Raiškioji televizija (High Definition) – tai skaitmeninės televizijos atmaina, kurioje televizijos signalai perduodami, naudojant skaitmeninius kodavimo ir suspaudimo metodus. Raiškioji televizija, palyginus su analogine televizija, pasižymi didesniu vaizdą formuojančių eilučių skaičiumi, užtikrina platesnį vaizdo formatą, leidžia pašalinti atspindžius ir „sniego“ trukdymus TV eteryje, žymiai pagerina garso kokybę, suteikia galimybę pasirinkti programos kalbą, stereogarsą, teletekstą, elektroninį programų gidą ir kitus privalumus. Tai naujas televizijos standartas!



Raiškiosios televizijos atsiradimą paskatino didėjantys televizorių ekranų matmenys. Kuo didesnis televizoriaus ekranas, tuo labiau pastebimos vaizdą atkuriančios eilutės, taškai. Norėdami pagerinti vaizdo kokybę, specialistai nutarė 2–3 kartus padidinti vaizdą sudarančių eilučių skaičių.



HD televizoriaus vaizdą sudaro: 720 eilučių, naudojant progresyvinę skleistinę;  1080 eilučių, naudojant pakaitinę arba progresyyinę skleistinę. (Jei televizorius naudoja progresyvinę 1080 skleistinę, tuomet toks HD televizorius laikomas ne HDready, o FullHD (pilnas raiškiosios televizijos formatas)). Vaizdo elementų (pixel) skaičius kiekvienoje eilutėje gali kisti nuo 1280 iki 1920 taškų. Kuo daugiau taškų sudaro vaizdą, tuo platesnė turi būti televizijos kanalo dažnių juosta vaizdui perduoti.

Žiūrovo komfortui pagerinti buvo praplatintas vaizdo formatas ir parinktas kadro formatas (ekrano ilgio ir aukščio santykis) 16:9. HD televizijai naudojami tik plazminiai ar skystųjų kristalų monitoriai.

HD apima 5 kartus daugiau transliuojamos informacijos negu analoginė televizija. Norint perduoti visą HD standarto analoginį signalą, reikalingas didesnio nei 36 MHz dažnio juostos kanalas, o, tuo tarpu, standartinės televizijos kanalo dažnių juosta yra tik 6 MHz (NTSC standartas).