Jau sakiau - ne pinigų vaikausi. Kol dar jaunas, sveikas, neapsikrovęs visokiais kasdieniais rūpesčiais, noriu pagyvent laisva dūšia, kai atsikeli ryte, duri žemėlapy į atsitiktinį tašką, ir sakai - judam ten. Autostopu, motociklu ar kuo nors..
Jau ir šeimoj visi bėdavoja "mesi darbą? nestosi į magistrą? kodėl kodėl..". Pagalvoju, aišku. bet pagalvoju ir apie tai, kad gyvenimas "pagal knygą" - mokykla-aukštasis-darbas - pagrindinė priežastis, kodėl didžiuma lietuvių neišbrenda iš tam tikro rato. Man toks gyvenimas - ne pakeliui. Galiu sėdėt ofise, braižyt autocadu ir pildyt popierius ir pasiimt tą algą, bet už tokią rutiną realiai mokėčiau didesnę kainą, nes patenkinčiau tik prigimtinius poreikius (nu dar ir giminių, kurie aceit turėtų ką išstatyt kaip pavyzdį), bet ne tai, ką realiai noriu išpešt iš gyvenimo. Padirbau pusmetį inžinieriaus asistentu - nu totali mirtis, kad ir pinigai palyginti lengvi. Paskui išvažiavau 4 mėnesiam į JAV pagal tokią 'darbo programą studentams' - atsivėrė akys. Gyveni šia diena, leki kur nori, galimybių ir įdomių dalykų - apstu.
http://donatelas.blogspot.com.es/ va pvz., jei netingėsi paskaityt U***so bachūrėlį darbas, susikrovė šmutkes, ir..